like the 80s never happened

šį rytą, leidžiantis nuo baltupių kalno, rūkas prašėsi kabinamas šaukštais.
kaip senais gerais laikais: po neišmiegotų naktų, dūzgiančia galva, besipainiojančiomis kojomis. lėtai, nors pro šalį važiuoja visi įmanomi: trisdešimt ketvirtas, kem-devintas, d. šeštas a, pen-dešimtas.

ir tada, prieš tai, po to, visada - žaisti į namus, į tobulą šeimą (tokią neskaidrią korumpuotą), išleidžiant į pasaulį tobulus vaikus, pačius gražiausius, po vaivorykštėm.



biskvitas šokolade

riebiam biskvitui
180 g miltų
203 g kiaušinių
180 g sviesto
180 g cukraus
šaukštelis vanilinio cukraus

pertepimui
307 g obuolių marmelado

glaistui
82 g šokolado

paruošiame riebų biskvitą: kiaušinius su cukrumi pašildome iki 40 oC temperatūros ir išplakame (plakame gerai - kaip paprastam biskvitui, kol tūris gerokai padidėja ir tirštėja). riebalus sumaišome su miltais ir plakame 5-10 min., kol pasidaro purūs. po truputėlį supilame išplaktą kiaušinių masę. tešlą paplakame, kol pasidaro vienalytė.
masę sudedame į riebalais išteptas ir miltais pabarstytas skardas (arba -- jas galima iškloti kepimo popieriumi. kaip kam patinka.), išlyginame plonutėliu (2 mm) sluoksniu ir kepame 220 oC temperatūroje 4-5 minutes. kol biskvitukai dar karšti, atlipiname juos nuo skardos - vėliau tai padaryti bus sunku. paliekame ataušti (palikau ant cukraus pudra pabarstytų švarių rankšluosčių).
atvėsusius lakštus marmeladu lipiname po 4-5 (pasak recepto, po 4; man išėjo 5 pusskardiniai lapai, todėl lipdžiau po penkis.). viršus aptepamas plonu marmelado sluoksniu ir apglaistomas tirpintu šokoladu. kai šokoladas pastingsta, supjaustome 4,5 x 1,5 cm pločio gabalėliais. mmm.



receptas iš I. Čereškienės Miltiniai konditerijos gaminiai

she's hearing voices

žaviausia rytais - kai ties žaliuoju tiltu visi troleibusai autobusai atveria savo duris (nepaisydami fuckfuckfuckcold minus dvidešimt), o žmonės it per lietuvių liaudies žaidimus laksto ieškodami to vienintelio, nuvešiančio į kitą miesto galą ar tiesiog -- 200 metrų toliau nei tas, iš kurio ką tik iššoko.

ne menkiau smagu, kai važiuojant įsivaizduojamu transportu į apspjautąjį egzaminą, ausyse atsitiktinis albumas klausia - 'are you hoping for a miracle?'. ne, mielasis, not anymore.

jie įvykdavo tik atsitiktinai.



besan laddu

350 g sviesto
400 g avinžirnių miltų
2 v.š. tarkuoto kokoso
4 v.š. pjaustytų graikiškų (ar kokių kitokių; skaniau kepinti - lazdyno, anakardžių, migdolų)
1/2 a.š. šviežiai maltų kardamono sėklų arba 1 a.š. malto cinamono
250 g cukraus pudros

keptuvėje ant silpnos ugnies ištirpiname sviestą. maišydami supilame žirnių miltus. maždaug po 15-20 minučių jie turėtų pakankamai apkepti: patamsėti, imti skleisti riešutų kvapą ir prarasti žirnišką skonį. be to, masė pasidaro blizgi ir vientisesnė, atrodo it skystėjanti. kai miltai pakankamai apkepa, supilame prieskonius ir riešutus, pakepiname dar porą minučių. nukeliame nuo ugnies ir supilame cukraus pudrą. labai gerai išmaišome ir paliekame pravėsti.
kai mišinys atvėsta (sakoma, tiek, kad galima būtų kočioti rankomis; aš palaikau dar ilgiau, kad masė pakietėtų ir išlaikytų formą), suvoliojame norimo dydžio rutuliukus. o jeigu tiesiog tingisi - masę paskleidžiame ant skardos ir supjaustome kvadratėliais arba rombais.



Priskanavusi jų per atvirdangį, susiradau Harė Krišna vegtariniuose valgiuose.

never tear us apart

tai buvusi puota.

tą vakarą mes buvome didesni už padmą ir už tomą, nes kai lėkštėse radome amuse-bouche, tai ir buvo amuse-bouche, o ne įdarytas arbūzas.

ir apskritai -- mes jau tokie dideli, tokie dideli: turime kviestines vakarienes, kur aplink mus strykčioja pačios gražiausios šeimininkės, ir vakarienė iš penkių patiekalų. ir net kečupo prie makaronų nebėr.

nesakyk, a., top chef mus šio to išmokė. pavyzdžiui, shot'ų stiklinaitėsna pilti tik mėtinių-šokoladinių ledų kokteilius, o ne pertrintas sriubas.

* * * * * * * * * *
* * * * * * * * * *

šįmet gruodžio gimtadieniai vienas už kitą nuostabesni; kažkas tokio magiško.



o rūtai padovanojau rožines megztas balerinos kurpaites ir irisų. pačių minkščiausių, pačių šviežiausių.



minkštučiai irisai
1 st. riebios grietinėlės
5 v.š. nesūdyto sviesto
1/4 a.š. maltų vanilės ankščių arba vanilės lazdelė - tokiu atveju ją perpjauname pusiau, išimame sėklas, o pačią lazdelę supjaustome gabalėliais
1/2 a.š. druskos
1 1/2 st. cukraus
1/4 st. šviesaus kukurūzų sirupo
1/4 st. vandens



pasiruošiame 20x20 cm formą - dugną ir šonus išklojame kepimo popieriumi, o tą šiek tiek patepame aliejumi.
viename prikaistuvyje užverdame grietinėlę, vanilę, druską ir sviestą; nukeliame nuo karščio.
kitame inde sumaišome cukrų, kukurūzų sirupą ir vandenį - šis indas turėtų būti didesnis, mat į jį pilsime ir grietinėlę. kol cukrus ištirpsta, kaitiname maišydami. mišinius užvirus, nebemaišome, o tik palengva kraipome puodą į šonus. kaitiname, kol karamelė įgaus švelniai auksinę spalva (man tai nutiko, jai pasiekus maždaug 340-350 laipsnių Fahrenheito). atsargiai įmaišome grietinėlę (žinia, su ištirpintu sviestu, druska ir pamirkusia vanile - jei dėjome visą lazdelę ar, veikiau, jos gabaliukus, juos reikia išgriebti) ir verdame, kol karamelė pasieks 248 laipsnius fahrenheito (aš viriau, kol pasiekė 245, bet kitąsyk tikriausiai lauksiu ir 250, mat irisai išėjo lipnoki. aišku, nelipnių irisų nebūna - juk tada jie plombų netrauktų; tačiau šie man kiek per minkšti). supilame į formą ir leidžiame atvėsti. atvėsusius pjaustome gabalėliais ir vyniojame į dailų popierių.



Aptikau čia.

atomic

man patinka rytai po.
kūčių, gimtadienių, baliavonių.
pusryčiams legaliai valgome tortą (tortus), įdienojus - užsilikusius kūčiukus* ir aguonpienį.

man nepatinka mobilieji telefonai. beveik visi (t.y., visi, išskyrus galbūt nulinio mato aibę).
nuo jų jaučiuosi klaikiai vieniša.

naktį, kai kalbėjo gyvuliukai, sapnavau kitchen aid'ą, šiąnakt - monogram'ą. kuris gi iš jų bus mano vyras?

nė vienas, atsako tėtis. nė vienas.

* pernelyg mėgstu kūčiukus. todėl sykiais norisi juos kepti ir vasarą - užvadintus prėskais sausainėliais su aguonomis. aguonpieniui eufemizmą sugalvoti sunkiau.
tiesa, juo rečiau kūčiukus valgai, juo jie gardesni.



kūčiukai

500g miltų
1 st. vandens
50 g aliejaus
žiupsnis druskos
20-30 g mielių
1/4 st. aguonų
100 g cukraus

2/3 miltų suberiame į dubenį, vidury padarome duobutę. į ją supilame truputyje cukraus išleistas mieles ir pašildytą vandenį. gerai išmaišome, apsijojame trupučiu miltų (ne, ne likusiu trečdaliu) ir pastatome šiltai šiltai - į orkaitę ar po radatoriumi - kad pakiltų. kartais žvilgterime ir meiliai kalbiname - sako, taip geriau pūūūūūčiasi.
tešlai padvigubėjus, pilame aliejų, cukrų, druską, aguonas ir likusius miltus. intensyviai minkome bent 20 minučių*, kol tešla t tampa lygi ir blizganti. paliekame pakilti.
iš tešlos vyniojame volelius ir juos pjaustome norimo dydžio gabalėliais - bus arba kūčiukai, arba šlyyžikai.
kepame 180 laipsnių temperatūroje, kol pagelsta.
* tą laiką valia skirti meditavimui. arba porcijai žiūrimo serialo, maką atitempus į virtuvę.

lust for life

pakeliui į universitetą kebabinės kvepia gražiausiom dienom stokholme.

kai per savaitę matanalizė-matanalizė-dsa-matanalizė užgraužia tiek, jog net dantenas peršti, nebegali kitaip funkcionuoti - tik kepti pyragą "iš dviejų tešlų ir penkių pertepimų", nes tai trunka ilgai, nes tai meditacija, trijų metrų ilgio.

kepėjai be stabdžių tarė: lapkritį kepame Prekmursko Gibanica, ir aš negalėjau atsistebėti slovėnų žemės derlingumu.



prekmursko gibanica

trapiai tešlai
200 g miltų
100 g sviesto
žiupsnelis druskos
žiupsnelis cukraus
jeigu reikia, truputį vandens - man reikėjo.

iš visų komponentų padarome tešlą. ją minkome, kol tampa lygi, paliekame 30 min pastovėti.

filo tešlai
900 g kvietinių miltų
1 kiaušinis
1 vš aliejaus
žiupsnelis druskos
drungno vandens tešlai minkyti
acto arba citrinos sulčių (naudojau actą)

visus produktus išminkome, kad gautume elastingą vienalytę tešlą; ji gana kieta, tad tenka pavargti. paliekame 30 minučių, kad "atsileistų" ir pabrinktų, o tada padaliname į 9-10 gabalėlių ir kiekvieną atskirai išminkome.

aguonų įdaras
300 g maltų aguonų (it per kūčias -- įdarbiname kavamalę)
0,5 l karšto pieno
100 g cukraus
10 g vanilinio cukraus
tarkuotos citrinos žievelės (nutarkavau visą citriną.)

aguonas užpilame karštu pienu ir leidžiame išbrinkti; paskiau įmaišome cukrus bei žievelę bei gerai išmaišome.

varškės įdaras
1 kg varškės - ją smagu pertrinti per sietelį.
100 g cukraus
2 kiaušinių tryniai
20 g vanilinio cukraus
žiupsnelis druskos
100 g razinų - išmirkome jas rome.
tarkuotos citrinos žievelės

sumaišome visus komponentus, išskyrus razinas. pastarąsias nusausiname, mintyse galvodami, kaip monika ar kiti razinų nemėgėjai turėtų liūdėti, ir įmaišome į masę.

graikiškų riešutų įdaras
300 g maltų graikiškų riešutų
100 g cukraus
50 ml romo

viską tiesiog sumaišome.

obuolių įdaras
1 kg nuluptų obuolių
žiupsnelis druskos
120 g cukraus
1 vš cinamono
100 g maltų džiūvėsėlių

obuolius sutarkuojame ir sumaišome su kitais džiaugsmais. jei esame žiopli ir supainiojame džiūvėsėlius su manų kruopomis (*kchm kchm*), paliekame, kad kiek pabrinktų.

kremas sluoksniams suklijuoti
5 kiaušinių baltymai
5 kiaušinių tryniai
70 ml tirštos grietinės

trynius sumaišome su grietine, baltymus išplakame iki standžių viršūnėlių ir įmaišome į trynių masę. atsargiai.

tešlos lakštams aptepti dar reikės lydyto sviesto.

klijuojame pyragą:
imame didelę formą - 40x35 cm ar 35 cm skersmens apvalią; kadangi gaminau iš pusės normos, man pakako 20x20. gerai būtų, jei forma kuo aukštesnė, mat pyragas, na. aukštokas.formą ištepame sviestu, aš dar įklojau kepimo popieriaus, kad lengviau būtų išimti gatavą pyragą.
iškočiojame trapią tešlą lygiu lakštu ir įklojame į formą. iškočiojame ir ištempiame filo tešlos lakštus.
ant tešlos dedame pusę aguonų įdaro; pašlakstome kiaušinių kremu, uždengiame filo tešlos lakštu ir aptepame lydytu sviestu.
dedame pusę varškės įdaro, uždengiame filo tešlos lakštu ir pašlakstome sviestu.
sluoksniuojame toliau: pusė riešutų masės - kiaušininis kremas - filo - sviestas.
pusė obuolių kiaušinių kremas - filo - sviestas.
ta pačia tvarka sudedame likusius lakštus bei įdarus, o viršus - filo tešla (lakštas-sviestas-lakštas). aptepame likusiu kiaušinių kremu, pyragą keliose vietose įpjauname ligi pat dugno ir pašauname orkaitėn (180-200 °C) vienai valandai.
patogiausia pjaustyti bei išiminėti, kai gibanicai leidžiame atvėsti - tada sluoksniai negrasina atsiskirti. ar bent jau grasina mažiau.

skanaujame. mėgaujamės.
prisimename, kaip vaikystėje šeimyna valgydavo big meekus: po sluoksnį, po sluoksnį. išsinariname žandikaulį, mėgindami apžioti pyragą per visus aukštus.
galvojame - kaimyniniai (kaimyniški) austrai turi savo štrudelį, savo obuolinį ar varškinį ar aguoninį.
kaimyniniai slovėnai turi savo ueber-hyper-super-mega-a-la-štrudelį: all that and walnuts too. ir vadina tai gibanica.

džiaugiamės šeimynine laime.

tai buvo dienos, kai tarp pamokų koridoriuose gerdavome tirpią neskafė, ir nuo jos iš nosies tau papliūpdavo kraujas.

tai buvo dienos, kada mokėmės vairuoti automobilius, o paskiau Pakildavome Aukščiau per radioheadus -- šiemet beveik nelijo.

tai buvo dienos, kada traukdavome į Miestelį Netoli Trakų, ir mūsų akyse žaisdavo iškeldinto Unicef'o vizijos.

dabar tai dienos, kai perdien žiūriu anime, o tu vaikštai į gravity.

bet mes vis dar verdame makaronus. mes vis dar laukiame ilano. mes vis dar miegame apsikabinusios.

tikros trapios juostelės. -it iš parduotuvės,- sakytų berniukai. -it iš tarybinių laikų,-sakytų mama. -it iš rūdiškių,-sakyčiau aš.-su a. kepėm.



trapios juostelės
1 kilogramas

430 g miltų
dar šiek tiek miltų stalui pabarstyti
245 g margarino
155 g cukraus
40 g kiaušinių
pusė šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnis druskos
40 g vandens
20 g kiaušinio juostelėms aptepti
185 g marmelado, uogienės ar - mat taip gardžiau ir tikriau - obuolienės
30 g riešutų; puikiai tinka žemės

sumaišome miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską. greitai greitai įtriname margariną, kol mišinys tampa kiek panašus į smėlį. įmaišome kiaušinį bei vandenį - a. sakė, kad svarbu gerai nutaikyti, kad jo nei per mažai, nei per daug būtų. t'sakant, trial and error. tiesa, ji tai apie sausainėlius "žibutė" sakė. na bet: tešlą iškočiojame maždaug 3-5 mm storio lakštais ir supjaustome juostelėmis. and pusės jų dedame marmelado - tam patogu naudoti konditerinį maišelį ar, kaip eltonas braunas siūlė, celofaninį maišelį prakirptu kampu. ant viršaus dedame po antrą juostelę, aptepame plakiniu ir barstome kapotais riešutėliais. kepame 220 laipsnių orkaitėje, kol gražiai parunda - sakykime, 15 minučių. gardžiuojamės, glostome pilvukus (pom pom!), važiuojame kritinėn masėn.