never tear us apart

tai buvusi puota.

tą vakarą mes buvome didesni už padmą ir už tomą, nes kai lėkštėse radome amuse-bouche, tai ir buvo amuse-bouche, o ne įdarytas arbūzas.

ir apskritai -- mes jau tokie dideli, tokie dideli: turime kviestines vakarienes, kur aplink mus strykčioja pačios gražiausios šeimininkės, ir vakarienė iš penkių patiekalų. ir net kečupo prie makaronų nebėr.

nesakyk, a., top chef mus šio to išmokė. pavyzdžiui, shot'ų stiklinaitėsna pilti tik mėtinių-šokoladinių ledų kokteilius, o ne pertrintas sriubas.

* * * * * * * * * *
* * * * * * * * * *

šįmet gruodžio gimtadieniai vienas už kitą nuostabesni; kažkas tokio magiško.



o rūtai padovanojau rožines megztas balerinos kurpaites ir irisų. pačių minkščiausių, pačių šviežiausių.



minkštučiai irisai
1 st. riebios grietinėlės
5 v.š. nesūdyto sviesto
1/4 a.š. maltų vanilės ankščių arba vanilės lazdelė - tokiu atveju ją perpjauname pusiau, išimame sėklas, o pačią lazdelę supjaustome gabalėliais
1/2 a.š. druskos
1 1/2 st. cukraus
1/4 st. šviesaus kukurūzų sirupo
1/4 st. vandens



pasiruošiame 20x20 cm formą - dugną ir šonus išklojame kepimo popieriumi, o tą šiek tiek patepame aliejumi.
viename prikaistuvyje užverdame grietinėlę, vanilę, druską ir sviestą; nukeliame nuo karščio.
kitame inde sumaišome cukrų, kukurūzų sirupą ir vandenį - šis indas turėtų būti didesnis, mat į jį pilsime ir grietinėlę. kol cukrus ištirpsta, kaitiname maišydami. mišinius užvirus, nebemaišome, o tik palengva kraipome puodą į šonus. kaitiname, kol karamelė įgaus švelniai auksinę spalva (man tai nutiko, jai pasiekus maždaug 340-350 laipsnių Fahrenheito). atsargiai įmaišome grietinėlę (žinia, su ištirpintu sviestu, druska ir pamirkusia vanile - jei dėjome visą lazdelę ar, veikiau, jos gabaliukus, juos reikia išgriebti) ir verdame, kol karamelė pasieks 248 laipsnius fahrenheito (aš viriau, kol pasiekė 245, bet kitąsyk tikriausiai lauksiu ir 250, mat irisai išėjo lipnoki. aišku, nelipnių irisų nebūna - juk tada jie plombų netrauktų; tačiau šie man kiek per minkšti). supilame į formą ir leidžiame atvėsti. atvėsusius pjaustome gabalėliais ir vyniojame į dailų popierių.



Aptikau čia.

atomic

man patinka rytai po.
kūčių, gimtadienių, baliavonių.
pusryčiams legaliai valgome tortą (tortus), įdienojus - užsilikusius kūčiukus* ir aguonpienį.

man nepatinka mobilieji telefonai. beveik visi (t.y., visi, išskyrus galbūt nulinio mato aibę).
nuo jų jaučiuosi klaikiai vieniša.

naktį, kai kalbėjo gyvuliukai, sapnavau kitchen aid'ą, šiąnakt - monogram'ą. kuris gi iš jų bus mano vyras?

nė vienas, atsako tėtis. nė vienas.

* pernelyg mėgstu kūčiukus. todėl sykiais norisi juos kepti ir vasarą - užvadintus prėskais sausainėliais su aguonomis. aguonpieniui eufemizmą sugalvoti sunkiau.
tiesa, juo rečiau kūčiukus valgai, juo jie gardesni.



kūčiukai

500g miltų
1 st. vandens
50 g aliejaus
žiupsnis druskos
20-30 g mielių
1/4 st. aguonų
100 g cukraus

2/3 miltų suberiame į dubenį, vidury padarome duobutę. į ją supilame truputyje cukraus išleistas mieles ir pašildytą vandenį. gerai išmaišome, apsijojame trupučiu miltų (ne, ne likusiu trečdaliu) ir pastatome šiltai šiltai - į orkaitę ar po radatoriumi - kad pakiltų. kartais žvilgterime ir meiliai kalbiname - sako, taip geriau pūūūūūčiasi.
tešlai padvigubėjus, pilame aliejų, cukrų, druską, aguonas ir likusius miltus. intensyviai minkome bent 20 minučių*, kol tešla t tampa lygi ir blizganti. paliekame pakilti.
iš tešlos vyniojame volelius ir juos pjaustome norimo dydžio gabalėliais - bus arba kūčiukai, arba šlyyžikai.
kepame 180 laipsnių temperatūroje, kol pagelsta.
* tą laiką valia skirti meditavimui. arba porcijai žiūrimo serialo, maką atitempus į virtuvę.

trainspotting

šis juoda-balta man primena tas gražias vasaros priešpietes, kai iš pieno produktų kameros dubenėlin įsimesdavau varškės bei aviečių, o iš po sausainininkių stalo - šokoladinės glazūros; tos, kurią bidonuose gaudavom.

užsiplikydavau mėtų arbatos, ir Videlė klausdavo, iš kur čia toks keistas kvapas.

tada tetos juokdavosi iš savo vyrų, ir aš meiliai klausydavau jų istorijų apie pavakares prie ežerų, įgėrusius brolius ant dviračių bei tai, kaip sunku žiemomis prieš penktą keltis.

kas rytą mindavau pro "pergalę", kur it per atbulą Lumièrų filmą gužėdavo darbininkai. iš fabriko rūkdavo dūmai, ir iš kvapo spėliodavau, kokias saldaines gamina tąsyk.

mano rankos būdavo žalios raudonos oranžinės nuo maistinių dažų. telefonas - lipnus nuo cukraus. prijuostė po savaitės tapo skudurėliu. skaudėjo blauzdas ir ant jų iššoko venos, todėl vakarais kojas pakeldavau ant pagalvėlių.

migdavau aštuntą.



mano sveikatos kortelė vis dar ten.
mano galvojimai sykiais vis dar ten, ant didelio kalno.



Sūrio-brownie tortas

brownie
240 g juodojo šokolado (60%)
200 g sviesto
2 a. š. vanilės esencijos
4 kiaušiniai
1 st. cukraus
1 st. miltų
1 v. š. kakavos miltelių
1 v. š. tirpios kavos
1/2 a. š. druskos

sūrio tortas
450 g maskarponės (ar kito cream cheese)
250 g pertrintos riebios varškės ar neriebios grietinės
1/2 - 2/3 st. cukraus
1 a. š. vanilės esencijos
3 kiaušiniai

šokoladinė glazūra
150 g šokolado
2 v. š. grietinėlės
2 v. š. vandens
1 v. š. kukurūzų sirupo

papuošimai
baltas šokoladas
šokolado drožlės



brownie. orkaitę įkaitiname iki 160 laipsnių, 20 cm formą išklojame kepimo popieriumi. gretimais turime kitą formą - aš pasiruošiau dvi nedidukes keksų formeles.
vandens vonelėje ištirpiname šokoladą ir sviestą. suberiame cukrų bei vanilę ir plakame 2 minutes. po vieną sumušame kiaušinius - po kiekvieno masę gerai gerai išmaišome. miltus, kakavą, kavą ir druską sumaišome ir rankomis - t.y., mentele - įmaišome į šokolado masę.
į pagrindinę torto formą pilame tiek tešlos, kad ją uždengtų maždaug pusantro centimetro sluoksniu. likusią masę paskirstome tarp tų antrųjų formų.
pasak originalaus recepto, kepame 15-20 minučių. jei orkaitė tokia nekomunikabili kaip manoji, nieko nepadarysi - teks nuolat tikrinti, ar jau, ar jau - medinis pagaliukas, įkištas į centrą, turėtų išlįsti tik su keletu trupinių. man kepė apie 40 minučių. iškepusį pagrindą bei pyragėlius visiškai atvėsiname.
tiesa, naminiam vartojimui vieno iš papildomųjų brownių nedakepčiau - tada jie lieka gardūs ir drėgni drėgni.
pastebėkime: masės išeina tiek, kad pakaktų daugiau nei dviems torto pagrindams. todėl galima daryti iš pusės normos. arba pasidžiaugti, kad lieka daug daug tešlos, ir išsikepti keksų/keksiukų. juos supakuoti ir įduoti mamai į darbą ar slapčia sukrimsti po paskaitų.

sūrio masė. maskarponę, varškę ir cukrų suplakame ligi vientisos masės. įmaišome vanilę. mažiausiu greičiu (ar, dar geriau, rankomis)po vieną įmaišome kiaušinius.
įdarą supilame ant atvėsusio pagrindo. formą apvyniojame folija, kad taptų hermetiška. įdedame šią formą į didesnę; į didesnę formą pripilame karšto vandens tiek, kad iki pusės apsemtų formą su tortu - na, išeina kaip ir vandens vonelė.
kepti reikėtų apie 40-50 minučių. iškepusio torto vidurys kiek pakračius formą turėtų drebėti it žėlė.
pakraščiukus apipjauname pieliu, kad vėsdamas tortas nesutrūkinėtų. leidžiame atvėsti nors šešetą valandų. tada puošiame.



Radau Supermamose. Originalus receptas - čia.

deep blue day

būna dienų lyg tyčia, ir gerti karštą imbiero sirupą su citrina yra vidutiniškai ironiška.

dar vidutiniškai ironiška yra nuo žaliojo iki mifo vykti su jaunuoliu m.

maišyti tipografiją, kaligrafiją ir topografiją irgi gana ironiška, juolab prisimenant šaradas su garnizono pradmeniu placentoje.

mažasis filosofijos įskaitinis darbas taip pat buvo vidutiniškai ironiškas, ir todėl aš miegu ramiau. platonas, pasivertęs mano tėvu, nebebaugina.




vidutiniškai ironiška, kad visus metus galvojusi, kaip Va Jau Tuoj, kai ruduo ateis, kepsiu Viską Viską, Visą Pasaulį iš moliūgų, po kol kas iš orkaitės traukiau tik šių sviestinių bandelių, keksiukų, muffinų*. švelniai saldžių ir dar švelniau oranžinių.



Moliūginiai muffinai

2 stiklinės miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. druskos
1 a.š. cinamono
1/2 a.š. malto imbiero
1/4 a.š. malto muskato riešuto
žiupsnis kvapiųjų pipirų
125 g kambario temperatūros sviesto
1/2 - 3/4 st. cukraus (aš dėjau pusę stiklinės; dalį jo gardu pakeisti ruduoju)
2 dideli kiaušiniai
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
3/4 st. moliūgų piurė
1/4 st. pasukų ar kiek mažiau grietinės, skiestos vandeniu
1/2 st. razinų ar džiovintų spanguolių - pirma pamirkyti karštame vandenyje
1/2 st. kapotų graikinių riešutų
saulėgrąžų dugnams bei viršui pabarstyti

orkaitę įkaitiname iki 200oC. pasiimame keksiukų skardą ir, jei reikia, ištepame sviestu ar įklojame keksiukų popierėlius. ant dugno paberiame saulėgrąžų sėklų.
sumaišome miltus, kepimo miltelius bei sodą, druską ir prieskonius.
sviestą plakame plaktuvu (^_^), kol suminkštėja, suberiame cukrų ir toliau plakame, kol masę pasidaro lengva ir vientisa. po vieną sumušame kiaušinius ir gerai išmaišome. įmaišome vanilę ir lopetėle iš maksimos už 28 centus įmaišome pasukas ir moliūgo tyrę.
įmaišome miltų mišinį - atsargiai, tereikia maišyti, kol tik tik nebesimato miltų. jei per daug džiaugsimės visu kuo ir maišysime it pašėlę, pyragėliai gali neiškilti ar būti kieti. galiausiai įmaišome riešutus. vieną pyragėlį dedame į skardą (bus lauktuvių monikai!), tada į likusią tešlą įmaišome razinas ir padalijame ją tarp likusių formelių. viršų pabarstome saulėgrąžomis ir šauname į orkaitę kokioms 25 minutėms - kol medinis pagaliukas, įkištas į bandutės vidurį, išlįs švarus.

Nusižiūrėta iš: Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours.





*manoma, kad žodis muffin kilo iš prancūzų kalbos žodžio moufflet (minkštas, kalbant apie duoną) arba pietų vokiečių žodžio moofin (maži pyragai).
koks gi būtų taiklesnis lietuviškas vertimas?
kaip gi pasakyti "tolydi funkcija" angliškai, rusiškai ir vokiškai?

lust for life

pakeliui į universitetą kebabinės kvepia gražiausiom dienom stokholme.

kai per savaitę matanalizė-matanalizė-dsa-matanalizė užgraužia tiek, jog net dantenas peršti, nebegali kitaip funkcionuoti - tik kepti pyragą "iš dviejų tešlų ir penkių pertepimų", nes tai trunka ilgai, nes tai meditacija, trijų metrų ilgio.

kepėjai be stabdžių tarė: lapkritį kepame Prekmursko Gibanica, ir aš negalėjau atsistebėti slovėnų žemės derlingumu.



prekmursko gibanica

trapiai tešlai
200 g miltų
100 g sviesto
žiupsnelis druskos
žiupsnelis cukraus
jeigu reikia, truputį vandens - man reikėjo.

iš visų komponentų padarome tešlą. ją minkome, kol tampa lygi, paliekame 30 min pastovėti.

filo tešlai
900 g kvietinių miltų
1 kiaušinis
1 vš aliejaus
žiupsnelis druskos
drungno vandens tešlai minkyti
acto arba citrinos sulčių (naudojau actą)

visus produktus išminkome, kad gautume elastingą vienalytę tešlą; ji gana kieta, tad tenka pavargti. paliekame 30 minučių, kad "atsileistų" ir pabrinktų, o tada padaliname į 9-10 gabalėlių ir kiekvieną atskirai išminkome.

aguonų įdaras
300 g maltų aguonų (it per kūčias -- įdarbiname kavamalę)
0,5 l karšto pieno
100 g cukraus
10 g vanilinio cukraus
tarkuotos citrinos žievelės (nutarkavau visą citriną.)

aguonas užpilame karštu pienu ir leidžiame išbrinkti; paskiau įmaišome cukrus bei žievelę bei gerai išmaišome.

varškės įdaras
1 kg varškės - ją smagu pertrinti per sietelį.
100 g cukraus
2 kiaušinių tryniai
20 g vanilinio cukraus
žiupsnelis druskos
100 g razinų - išmirkome jas rome.
tarkuotos citrinos žievelės

sumaišome visus komponentus, išskyrus razinas. pastarąsias nusausiname, mintyse galvodami, kaip monika ar kiti razinų nemėgėjai turėtų liūdėti, ir įmaišome į masę.

graikiškų riešutų įdaras
300 g maltų graikiškų riešutų
100 g cukraus
50 ml romo

viską tiesiog sumaišome.

obuolių įdaras
1 kg nuluptų obuolių
žiupsnelis druskos
120 g cukraus
1 vš cinamono
100 g maltų džiūvėsėlių

obuolius sutarkuojame ir sumaišome su kitais džiaugsmais. jei esame žiopli ir supainiojame džiūvėsėlius su manų kruopomis (*kchm kchm*), paliekame, kad kiek pabrinktų.

kremas sluoksniams suklijuoti
5 kiaušinių baltymai
5 kiaušinių tryniai
70 ml tirštos grietinės

trynius sumaišome su grietine, baltymus išplakame iki standžių viršūnėlių ir įmaišome į trynių masę. atsargiai.

tešlos lakštams aptepti dar reikės lydyto sviesto.

klijuojame pyragą:
imame didelę formą - 40x35 cm ar 35 cm skersmens apvalią; kadangi gaminau iš pusės normos, man pakako 20x20. gerai būtų, jei forma kuo aukštesnė, mat pyragas, na. aukštokas.formą ištepame sviestu, aš dar įklojau kepimo popieriaus, kad lengviau būtų išimti gatavą pyragą.
iškočiojame trapią tešlą lygiu lakštu ir įklojame į formą. iškočiojame ir ištempiame filo tešlos lakštus.
ant tešlos dedame pusę aguonų įdaro; pašlakstome kiaušinių kremu, uždengiame filo tešlos lakštu ir aptepame lydytu sviestu.
dedame pusę varškės įdaro, uždengiame filo tešlos lakštu ir pašlakstome sviestu.
sluoksniuojame toliau: pusė riešutų masės - kiaušininis kremas - filo - sviestas.
pusė obuolių kiaušinių kremas - filo - sviestas.
ta pačia tvarka sudedame likusius lakštus bei įdarus, o viršus - filo tešla (lakštas-sviestas-lakštas). aptepame likusiu kiaušinių kremu, pyragą keliose vietose įpjauname ligi pat dugno ir pašauname orkaitėn (180-200 °C) vienai valandai.
patogiausia pjaustyti bei išiminėti, kai gibanicai leidžiame atvėsti - tada sluoksniai negrasina atsiskirti. ar bent jau grasina mažiau.

skanaujame. mėgaujamės.
prisimename, kaip vaikystėje šeimyna valgydavo big meekus: po sluoksnį, po sluoksnį. išsinariname žandikaulį, mėgindami apžioti pyragą per visus aukštus.
galvojame - kaimyniniai (kaimyniški) austrai turi savo štrudelį, savo obuolinį ar varškinį ar aguoninį.
kaimyniniai slovėnai turi savo ueber-hyper-super-mega-a-la-štrudelį: all that and walnuts too. ir vadina tai gibanica.

džiaugiamės šeimynine laime.

kodėl, maskarponės kainai sumažėjus perpus, jos paklausa išauga, nors tai maisto produktas?
kaipgi atrodytų maskarponės kainų poveikio kreivė? o Engelio?

tokio ir panašaus pobūdžio klausimai turėtų neleist nurimti šiądien, šįvakar, šiąnakt; ir visom naktim nuo ketvirtadienio.

ir visom naktim nuo ketvirtadienio - nuo kiekvieno ketvirtadienio, nuo kasdienos - ne tai užmigti neleidžia. tik Planai Planai, galvojimai dideli ir kitokis biesas.




Dyydelis obuolių pyragas su karameliniu padažu

Tešlai
115 gramų šalto sviesto
115 gramų margarino
3 v.š. cukraus
1 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. druskos
1 kiaušinis
3 v.š. grietinėlės
2 ½ st. miltų
1 kiaušinis + 1 v.š. grietinėlės pyragui aptepti

Įdarui
10 kietų obuolių
3 st. vandens
1 1/2 st. cukraus
2 a.š. cinamono
1/4 a.š. muskato riešuto
1 citrinos sultys

Padažui
1 1/2 st. cukraus
1/3 st. vandens
2/3 st. grietinėlės
2 v.š. sviesto

trapią tešlą paruošiame taip kaip trapioms juostelėms, tik leidžiame jai pailsėti šaldytuve nors valandėlę. tuo tarpu obuolius nuskutame, išimam sėklalizdžius ir supjaustome - nereikia pjaustyti pernelyg plonai, mat virdami į košę pavirsti gali. supilame vandenį, stiklinę cukraus, cinamoną ir citrinos sultis; verdame apie 10 minučių - obuoliai turi suminkštėti, bet neprarasti formos. nupilame skystį - o jis visai gardus, toks sirupėlis - , įmaišom likusį cukrų bei muskatą. paliekame pravėsti.

įklojame į 24 cm formos dugną trečdalį iškočiotos tešlos; subadome ir kepame 180 laipsnių temperatūroje kokį dešimtį minučių. iš pusės likusios tešlos suformuojame pyragui kraščiukus, supilame įdarą, uždengiame iškočiotu tešlos blynuku ir dailiai užkamšome kraščiukus. įpjauname viršų keletoje vietų, aptepame kiaušinio-grietinėlės mišiniu. kepame orkaitėje kokių 40 minučių - pyrago dugnas iškepė jau anksčiau, tad ne tiek ir daug tos tešlos teliko kepti.

leidžiame atvėsti. nors šiek tiek.
kiek sąžinė leidžia.

karamelės išeina daugiau, nei norima prie pyrago. tačiau ji savaitėlę gali pastovėti šaldytuve - prieš skanaujant tereikia pašildyti, kad vėl suskystėtų. galime valgyti su lietiniais arba su obuoliais, arba druska pabarstę, arba vieną šaukštais kabinti, arba, arba galime ją palikti, kad pakietėtų - irisu patampa. o skysta begaliniai primena "karvutę"!

Šaltinis: Mišelės receptai.
Pas mane atskrido per nuostabiąsias supermamas.

tai buvo dienos, kai tarp pamokų koridoriuose gerdavome tirpią neskafė, ir nuo jos iš nosies tau papliūpdavo kraujas.

tai buvo dienos, kada mokėmės vairuoti automobilius, o paskiau Pakildavome Aukščiau per radioheadus -- šiemet beveik nelijo.

tai buvo dienos, kada traukdavome į Miestelį Netoli Trakų, ir mūsų akyse žaisdavo iškeldinto Unicef'o vizijos.

dabar tai dienos, kai perdien žiūriu anime, o tu vaikštai į gravity.

bet mes vis dar verdame makaronus. mes vis dar laukiame ilano. mes vis dar miegame apsikabinusios.

tikros trapios juostelės. -it iš parduotuvės,- sakytų berniukai. -it iš tarybinių laikų,-sakytų mama. -it iš rūdiškių,-sakyčiau aš.-su a. kepėm.



trapios juostelės
1 kilogramas

430 g miltų
dar šiek tiek miltų stalui pabarstyti
245 g margarino
155 g cukraus
40 g kiaušinių
pusė šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnis druskos
40 g vandens
20 g kiaušinio juostelėms aptepti
185 g marmelado, uogienės ar - mat taip gardžiau ir tikriau - obuolienės
30 g riešutų; puikiai tinka žemės

sumaišome miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską. greitai greitai įtriname margariną, kol mišinys tampa kiek panašus į smėlį. įmaišome kiaušinį bei vandenį - a. sakė, kad svarbu gerai nutaikyti, kad jo nei per mažai, nei per daug būtų. t'sakant, trial and error. tiesa, ji tai apie sausainėlius "žibutė" sakė. na bet: tešlą iškočiojame maždaug 3-5 mm storio lakštais ir supjaustome juostelėmis. and pusės jų dedame marmelado - tam patogu naudoti konditerinį maišelį ar, kaip eltonas braunas siūlė, celofaninį maišelį prakirptu kampu. ant viršaus dedame po antrą juostelę, aptepame plakiniu ir barstome kapotais riešutėliais. kepame 220 laipsnių orkaitėje, kol gražiai parunda - sakykime, 15 minučių. gardžiuojamės, glostome pilvukus (pom pom!), važiuojame kritinėn masėn.

girl, interrupted

o buvo taip.

išėjus iš 103ios auditorijos, norėjos tik raudoti, granausko klevą apsikabinus. arba - arba paskelbti matanalizei karą. žinau -- you can't fight a tactic. tačiau jei jot ą vė galėjo paskelbti karą terorizmui, na, galiu ir aš.
sėdus ant dviračio, atsibučiavus (ha!) su monika paaiškėjo, kad litexpo taip toli. ar, veikiau, ligi ten taip šalta. agnė mane koliojo, o ir šiaip litekspo visi moksleiviai susirinkę tik ryšium su tuom, kad juos ten atvežė jų mokyklos autobusiukas. įdomu, svarstėme keletui valandų prabėgus, kiek dar mergaičių porų čia tyliai šmirinėja, žvalgosi į kitchen-aidus (skaičiau, kad kažkas iš maksimos televizorių, po striukele pasikišęs, bandė išnešti - kamon pypl.) ir savo gyvenimus iš
ledų kūgelių stato.
šmirinėti - tikslus žodis. pirmyn atgal per dvi sales, up and down, up and down griežtai įrėmintoje erdvėje. pažiopsoti į baisius - didžiąja dalim - pyragėlius (gerai, pripažinsiu, vestuvinis tortas su žydru drambliuku buvo mano gyvenimo svajonė. tikrai.); į dar baisesnius tortus; į minėtus kitchenaidus ir briedienos dešras. į tą šefą iš televizoriaus - you know the one. atpirkti savo bilieto kainą gardžiais makaronais su dar gardesniu saldžiųjų pipirų padažu. trijų spalvų makaronai, taip - my-gosh-so-cliche (top chef 5 sezonas prasideda lygiai už savaitės!). ir dar keturių rūšių ledais. garantuoju, kad viską, kas po pristatymo liko, jie išmetė. freegans, go search around; buvo tikrai skanu.
ten dar buvo peilių. rausvų! ir nuostabių arbatos dėželių, pačių nuostabiausių. agnė dėl to pastarojo sakinio truputį mykė; bet kad apvalainos metalinės dėželės yra osom, alpėdamos nusprendėme abi.
ir savo skyriaus vedėją - taip taip, tą pačią, pas kurią tortus klijavau ir šokoladinius burbulus dariau - sutikau. dievaž, kur mano dienos bėga.
matyt dėl anksčiau minėtos prielaidos, į mus žiūrėjo nepagarbiai. that, and we do not have legs like padma's. tiesa, mes negalėjome savo kavinei bandelinei užsisakyti konvekcinių krosnių (kol kas) ar miltelių mišinio plikytam kremui (niekados), bet tai nėra pakankamas motyvas tokiam elgesiui. mes vylėmės, jog būsime paguldytos ant gultų po palmėmis, prancūzai mums darys pedikiūrą ir siūlysis padengti visas gyvenimo išlaidas, aplink lakstys dailios mergaitės dailiais-baltais-anais-graikiškais-rūbais ir maitins mus Parmiggiano-Reggiano, Pancetta ir šokoladiniais triufeliais. what we found instead was an ultra horny ice-cream man ir top-shop pjaustyklė daržovėms. ir dar kažkoks įrengimas (?) galvai pasikasyti.
viskas gerai, kas gerai baigėsi. neįsigijom krokuvinės dešros (taigi, gyvenimas vis dar pakankamai šviesus), prisigrobėme krūvas atviručių bei cukraus kubelių.
pritarsiu a. - nenumanau, kaip galima tikėtis maisto kultūrą prikelti ar, veikiau, sukurti, kai tooOOkias parodas rengi. juk potencialo yra. tai yra -- pažvelki: apie ekologiją bent tris laidas per televizorių rodo, nors mada šioji tik, hm, metelius kokius around. o maistą štai tik p. bobertas gamina, dar oliveris (kchm.kchm.) ir auksinių peilių virėjai. ir į parodas, regis, Aukščiausios Klasės Konditeriai (o gal ir kulinarai - neturėjau progos įsitikinti) nevažiuoja. musiau laiko švaistymas tai -- o gal jų tiesiog nėra čionai? ar išvažiavę į amerikes kokias, a? nes nejaugi daugiausia, ką galime pa(si)rodyti - dyyydelis šakotis su cukrinėm gėlėm? ar.. metro pločio balto šokolado laivas su jaunavedžių figūrėlėm? (i'm not makin this up, seriously)
taip, agne, mes galim geriau; mūsų tortai bus su pimpaliukais.

aplink šokinėjo rausvi zuikiai. they were on something.

grįžti buvo šalčiau nei pirmyn važiuoti. žvarbūs rudenio vakarai. palaikė mintis apie briuselio kopūstus ir karamelizuotus svogūnėlius. ir kepintus migdolus. ir sausainius "žibutė". comfort food!
žmonės tačiau vingio parke dar bėgioja.
mačiau moterį, automašiną vairuojančią bailiau nei aš.
daug rūkančių merginų prie vpu.
kad investiciniai fondai vis dar krenta.
o žmonės vis dar nemoka pereiti žalgirio/kalvarijų sankryžos.

amžina tėkmė, amžina tėkmė, tarė herakleitas ir nuplaukė pasroviui.