never tear us apart

tai buvusi puota.

tą vakarą mes buvome didesni už padmą ir už tomą, nes kai lėkštėse radome amuse-bouche, tai ir buvo amuse-bouche, o ne įdarytas arbūzas.

ir apskritai -- mes jau tokie dideli, tokie dideli: turime kviestines vakarienes, kur aplink mus strykčioja pačios gražiausios šeimininkės, ir vakarienė iš penkių patiekalų. ir net kečupo prie makaronų nebėr.

nesakyk, a., top chef mus šio to išmokė. pavyzdžiui, shot'ų stiklinaitėsna pilti tik mėtinių-šokoladinių ledų kokteilius, o ne pertrintas sriubas.

* * * * * * * * * *
* * * * * * * * * *

šįmet gruodžio gimtadieniai vienas už kitą nuostabesni; kažkas tokio magiško.



o rūtai padovanojau rožines megztas balerinos kurpaites ir irisų. pačių minkščiausių, pačių šviežiausių.



minkštučiai irisai
1 st. riebios grietinėlės
5 v.š. nesūdyto sviesto
1/4 a.š. maltų vanilės ankščių arba vanilės lazdelė - tokiu atveju ją perpjauname pusiau, išimame sėklas, o pačią lazdelę supjaustome gabalėliais
1/2 a.š. druskos
1 1/2 st. cukraus
1/4 st. šviesaus kukurūzų sirupo
1/4 st. vandens



pasiruošiame 20x20 cm formą - dugną ir šonus išklojame kepimo popieriumi, o tą šiek tiek patepame aliejumi.
viename prikaistuvyje užverdame grietinėlę, vanilę, druską ir sviestą; nukeliame nuo karščio.
kitame inde sumaišome cukrų, kukurūzų sirupą ir vandenį - šis indas turėtų būti didesnis, mat į jį pilsime ir grietinėlę. kol cukrus ištirpsta, kaitiname maišydami. mišinius užvirus, nebemaišome, o tik palengva kraipome puodą į šonus. kaitiname, kol karamelė įgaus švelniai auksinę spalva (man tai nutiko, jai pasiekus maždaug 340-350 laipsnių Fahrenheito). atsargiai įmaišome grietinėlę (žinia, su ištirpintu sviestu, druska ir pamirkusia vanile - jei dėjome visą lazdelę ar, veikiau, jos gabaliukus, juos reikia išgriebti) ir verdame, kol karamelė pasieks 248 laipsnius fahrenheito (aš viriau, kol pasiekė 245, bet kitąsyk tikriausiai lauksiu ir 250, mat irisai išėjo lipnoki. aišku, nelipnių irisų nebūna - juk tada jie plombų netrauktų; tačiau šie man kiek per minkšti). supilame į formą ir leidžiame atvėsti. atvėsusius pjaustome gabalėliais ir vyniojame į dailų popierių.



Aptikau čia.

atomic

man patinka rytai po.
kūčių, gimtadienių, baliavonių.
pusryčiams legaliai valgome tortą (tortus), įdienojus - užsilikusius kūčiukus* ir aguonpienį.

man nepatinka mobilieji telefonai. beveik visi (t.y., visi, išskyrus galbūt nulinio mato aibę).
nuo jų jaučiuosi klaikiai vieniša.

naktį, kai kalbėjo gyvuliukai, sapnavau kitchen aid'ą, šiąnakt - monogram'ą. kuris gi iš jų bus mano vyras?

nė vienas, atsako tėtis. nė vienas.

* pernelyg mėgstu kūčiukus. todėl sykiais norisi juos kepti ir vasarą - užvadintus prėskais sausainėliais su aguonomis. aguonpieniui eufemizmą sugalvoti sunkiau.
tiesa, juo rečiau kūčiukus valgai, juo jie gardesni.



kūčiukai

500g miltų
1 st. vandens
50 g aliejaus
žiupsnis druskos
20-30 g mielių
1/4 st. aguonų
100 g cukraus

2/3 miltų suberiame į dubenį, vidury padarome duobutę. į ją supilame truputyje cukraus išleistas mieles ir pašildytą vandenį. gerai išmaišome, apsijojame trupučiu miltų (ne, ne likusiu trečdaliu) ir pastatome šiltai šiltai - į orkaitę ar po radatoriumi - kad pakiltų. kartais žvilgterime ir meiliai kalbiname - sako, taip geriau pūūūūūčiasi.
tešlai padvigubėjus, pilame aliejų, cukrų, druską, aguonas ir likusius miltus. intensyviai minkome bent 20 minučių*, kol tešla t tampa lygi ir blizganti. paliekame pakilti.
iš tešlos vyniojame volelius ir juos pjaustome norimo dydžio gabalėliais - bus arba kūčiukai, arba šlyyžikai.
kepame 180 laipsnių temperatūroje, kol pagelsta.
* tą laiką valia skirti meditavimui. arba porcijai žiūrimo serialo, maką atitempus į virtuvę.

trainspotting

šis juoda-balta man primena tas gražias vasaros priešpietes, kai iš pieno produktų kameros dubenėlin įsimesdavau varškės bei aviečių, o iš po sausainininkių stalo - šokoladinės glazūros; tos, kurią bidonuose gaudavom.

užsiplikydavau mėtų arbatos, ir Videlė klausdavo, iš kur čia toks keistas kvapas.

tada tetos juokdavosi iš savo vyrų, ir aš meiliai klausydavau jų istorijų apie pavakares prie ežerų, įgėrusius brolius ant dviračių bei tai, kaip sunku žiemomis prieš penktą keltis.

kas rytą mindavau pro "pergalę", kur it per atbulą Lumièrų filmą gužėdavo darbininkai. iš fabriko rūkdavo dūmai, ir iš kvapo spėliodavau, kokias saldaines gamina tąsyk.

mano rankos būdavo žalios raudonos oranžinės nuo maistinių dažų. telefonas - lipnus nuo cukraus. prijuostė po savaitės tapo skudurėliu. skaudėjo blauzdas ir ant jų iššoko venos, todėl vakarais kojas pakeldavau ant pagalvėlių.

migdavau aštuntą.



mano sveikatos kortelė vis dar ten.
mano galvojimai sykiais vis dar ten, ant didelio kalno.



Sūrio-brownie tortas

brownie
240 g juodojo šokolado (60%)
200 g sviesto
2 a. š. vanilės esencijos
4 kiaušiniai
1 st. cukraus
1 st. miltų
1 v. š. kakavos miltelių
1 v. š. tirpios kavos
1/2 a. š. druskos

sūrio tortas
450 g maskarponės (ar kito cream cheese)
250 g pertrintos riebios varškės ar neriebios grietinės
1/2 - 2/3 st. cukraus
1 a. š. vanilės esencijos
3 kiaušiniai

šokoladinė glazūra
150 g šokolado
2 v. š. grietinėlės
2 v. š. vandens
1 v. š. kukurūzų sirupo

papuošimai
baltas šokoladas
šokolado drožlės



brownie. orkaitę įkaitiname iki 160 laipsnių, 20 cm formą išklojame kepimo popieriumi. gretimais turime kitą formą - aš pasiruošiau dvi nedidukes keksų formeles.
vandens vonelėje ištirpiname šokoladą ir sviestą. suberiame cukrų bei vanilę ir plakame 2 minutes. po vieną sumušame kiaušinius - po kiekvieno masę gerai gerai išmaišome. miltus, kakavą, kavą ir druską sumaišome ir rankomis - t.y., mentele - įmaišome į šokolado masę.
į pagrindinę torto formą pilame tiek tešlos, kad ją uždengtų maždaug pusantro centimetro sluoksniu. likusią masę paskirstome tarp tų antrųjų formų.
pasak originalaus recepto, kepame 15-20 minučių. jei orkaitė tokia nekomunikabili kaip manoji, nieko nepadarysi - teks nuolat tikrinti, ar jau, ar jau - medinis pagaliukas, įkištas į centrą, turėtų išlįsti tik su keletu trupinių. man kepė apie 40 minučių. iškepusį pagrindą bei pyragėlius visiškai atvėsiname.
tiesa, naminiam vartojimui vieno iš papildomųjų brownių nedakepčiau - tada jie lieka gardūs ir drėgni drėgni.
pastebėkime: masės išeina tiek, kad pakaktų daugiau nei dviems torto pagrindams. todėl galima daryti iš pusės normos. arba pasidžiaugti, kad lieka daug daug tešlos, ir išsikepti keksų/keksiukų. juos supakuoti ir įduoti mamai į darbą ar slapčia sukrimsti po paskaitų.

sūrio masė. maskarponę, varškę ir cukrų suplakame ligi vientisos masės. įmaišome vanilę. mažiausiu greičiu (ar, dar geriau, rankomis)po vieną įmaišome kiaušinius.
įdarą supilame ant atvėsusio pagrindo. formą apvyniojame folija, kad taptų hermetiška. įdedame šią formą į didesnę; į didesnę formą pripilame karšto vandens tiek, kad iki pusės apsemtų formą su tortu - na, išeina kaip ir vandens vonelė.
kepti reikėtų apie 40-50 minučių. iškepusio torto vidurys kiek pakračius formą turėtų drebėti it žėlė.
pakraščiukus apipjauname pieliu, kad vėsdamas tortas nesutrūkinėtų. leidžiame atvėsti nors šešetą valandų. tada puošiame.



Radau Supermamose. Originalus receptas - čia.