why does kissin' you feel so good even though it ain't alowed i know we shouldn't should

dar remontuojamės, ir remontuosimės dar kurį laiką.

tačiau persikraustėme - ar, veikiau, įsikėlėme auginti bendrų vaikų ir pildyti penkmečio planų.

kepykla numeris penki, arba skanumynai, tomis ir chuck bass.

like the 80s never happened

šį rytą, leidžiantis nuo baltupių kalno, rūkas prašėsi kabinamas šaukštais.
kaip senais gerais laikais: po neišmiegotų naktų, dūzgiančia galva, besipainiojančiomis kojomis. lėtai, nors pro šalį važiuoja visi įmanomi: trisdešimt ketvirtas, kem-devintas, d. šeštas a, pen-dešimtas.

ir tada, prieš tai, po to, visada - žaisti į namus, į tobulą šeimą (tokią neskaidrią korumpuotą), išleidžiant į pasaulį tobulus vaikus, pačius gražiausius, po vaivorykštėm.



biskvitas šokolade

riebiam biskvitui
180 g miltų
203 g kiaušinių
180 g sviesto
180 g cukraus
šaukštelis vanilinio cukraus

pertepimui
307 g obuolių marmelado

glaistui
82 g šokolado

paruošiame riebų biskvitą: kiaušinius su cukrumi pašildome iki 40 oC temperatūros ir išplakame (plakame gerai - kaip paprastam biskvitui, kol tūris gerokai padidėja ir tirštėja). riebalus sumaišome su miltais ir plakame 5-10 min., kol pasidaro purūs. po truputėlį supilame išplaktą kiaušinių masę. tešlą paplakame, kol pasidaro vienalytė.
masę sudedame į riebalais išteptas ir miltais pabarstytas skardas (arba -- jas galima iškloti kepimo popieriumi. kaip kam patinka.), išlyginame plonutėliu (2 mm) sluoksniu ir kepame 220 oC temperatūroje 4-5 minutes. kol biskvitukai dar karšti, atlipiname juos nuo skardos - vėliau tai padaryti bus sunku. paliekame ataušti (palikau ant cukraus pudra pabarstytų švarių rankšluosčių).
atvėsusius lakštus marmeladu lipiname po 4-5 (pasak recepto, po 4; man išėjo 5 pusskardiniai lapai, todėl lipdžiau po penkis.). viršus aptepamas plonu marmelado sluoksniu ir apglaistomas tirpintu šokoladu. kai šokoladas pastingsta, supjaustome 4,5 x 1,5 cm pločio gabalėliais. mmm.



receptas iš I. Čereškienės Miltiniai konditerijos gaminiai

january is endless

pirmadienį vienaragiai piktai kojomis trypė žemę, ragais smaigstė orą.
dundėjo žemė ir drebėjo oras.

vienaragių maištas, tariau sau.
aplinkui krentant miltų statinėms ir obuolių dėžėms, kepiau makaronus.

makaronai makaronai. ir atrodė man - jau ilgai atrodė, nuo pat pirmojo karto, kai užuot iš orkaitės traukusi pyragėlių po du eurus, kramčiau morenginius plokštukus, o gal ir dar anksčiau,
atrodė, kad manajame sąlygų sakinyje "kai tik - iškart" lemiamą vaidmenį jie ir vaidins, na,

kai tik išeis makaronai, iškart pasieksiu Aukščiausią Gėrį
ar
kai tik išeis makaronai, iškart pabėgsiu paskui juos
ar
kai tik išeis makaronai, iškart suprasiu daugelio kintamųjų funkcijų integravimą.

ir visos kitos bėdos.


vis dar nereikia galvoti naujų vilčių ir tikėjimų.

kai tik išeis makaronai, viskas susidėstys į savas vietas.

o kol kas palovius spardo minėtieji vienaragiai. miegoti neduoda, tačiau įsiklausius aišku: morzės abėcėle beldžia tuos 20 puslapių, kuriuos pirmadienį iš pakampių surinkusi atsispausdinau "apie makaronus" .



makaronų receptas numeris vienas

100g kiaušinių baltymų (baltymus geriau atskirti bent prieš 24 valandas ir palikti kambario temperatūroje, o tada ir sverti bei naudoti)
50g cukraus
200g cukraus pudros
110g plikytų migdolų

baltymus išplakame iki putų ir palaipsniui suberiame cukrų, gauname dailiai blizgančią masę. migdolus sumalame su cukraus pudra - turėtų išeiti smulkučiai miltai. mišinį gerai išsijojame, kad neliktų didesnių riešutų gabalėlių.
migdolų-cukraus pudros mišinį suberiame į baltymus ir išsukame (pasak recepto, turėtų pakakti 50 pasukimų. vienas dėdė mane išgąsdino, masę maišydamas labai labai intensyviai, tačiau, regis, jam išėjo geriau nei man). sausainių masė turėtų būti "kaip magma" - tekanti, bet ne per skysta. ant lėkštelės išspaustas masės kauburėlis turėtų pats išsilyginti. jei masė per tiršta, reikia dar porą sykių pamaišyti.
konditeriniu maišeliu išspaudžiame maždaug 3-4 centimetrų skersmens blynukus. paliekame valandą pastovėti, kad paviršius išdžiūtų. alternatyviai galima padžiovinti plaukų džiovintuvu :)
kepame 150 laipsnių temperatūroje apie 10 minučių. atvėsiname, nuimame nuo popieriaus (man veikė toksai štai būdas: makaronus su visu popieriumi išnešiau į balkoną, ir jiems gerai atšalus tiesiog nulupau popierių nuo dugnų). suklijuojame po du.



tatai ir yra originalus receptas, paskelbtas kepėjuose be stabdžių.

pagal pirmąjį receptą - išbandytą jau antrąsyk - išėjo labai gardūs hamburgeriai. saldūs, smagiai kramtūs ir truputį panašūs į migdolinius sausainius, kurių nemėgsta a. (tačiau mėgsta mama). todėl mėginau ir antrą.

makaronų receptas numeris du

100 g baltymų
32 g vandens
134 g cukraus
134 g cukraus pudros
134 g plikytų migdolų

migdolus sumalame su cukraus pudra.
užverdame vandenį ir cukrų. tuo metu plakame baltymus iki standžių putų. sirupui verdant, nemaišome - jei apsitaško sienelės, jas nuplauname šlapiu teptuku. kai sirupas pasiekia 114-118 oC, plakdami plona srovele supilame jį į baltymus (pilame tarp šluotelių ir dubens krašto). plakame dar 10-15 minučių, kol bezė tampa kambario temperatūros.
supilame migdolus ir cukraus pudrą, gerai išmaišome. man masė buvo gerokai per tiršta, todėl įmaišiau dar šiek tiek baltymų - neplaktų - ir keletą lašų vandens. masė turėtų būti tokia kaip ir gaminant makaronus pirmuoju būdu.
o toliau - viskas taip pat: išspaudžiame blynelius, leidžiame padžiūti ir kepame.



šitų makaronų šaltinio neberandu - slėpėsi kažkur eGullet forumuose.

šitie pernelyg išždiuvo - liko tik šarvai be jokios dvasios. tačiau (!!!) jiems ėmė dygti pėdutės. mamai pravėrus orkaitę, užplūdo didis džiaugsmo priepuolis. pasirodo, įmanoma.

tiek vienus, tiek kitus pertepiau karameliniu-šokoladiniu kremu: pašildžiau penketą šaukštų likusio karamelinio padažo ir įmaišiau trečdalį plytelės šokolado.