man patinka rytai po.
kūčių, gimtadienių, baliavonių.
pusryčiams legaliai valgome tortą (tortus), įdienojus - užsilikusius kūčiukus* ir aguonpienį.
man nepatinka mobilieji telefonai. beveik visi (t.y., visi, išskyrus galbūt nulinio mato aibę).
nuo jų jaučiuosi klaikiai vieniša.
naktį, kai kalbėjo gyvuliukai, sapnavau kitchen aid'ą, šiąnakt - monogram'ą. kuris gi iš jų bus mano vyras?
nė vienas, atsako tėtis. nė vienas.
* pernelyg mėgstu kūčiukus. todėl sykiais norisi juos kepti ir vasarą - užvadintus prėskais sausainėliais su aguonomis. aguonpieniui eufemizmą sugalvoti sunkiau.
tiesa, juo rečiau kūčiukus valgai, juo jie gardesni.
kūčiukai
500g miltų
1 st. vandens
50 g aliejaus
žiupsnis druskos
20-30 g mielių
1/4 st. aguonų
100 g cukraus
2/3 miltų suberiame į dubenį, vidury padarome duobutę. į ją supilame truputyje cukraus išleistas mieles ir pašildytą vandenį. gerai išmaišome, apsijojame trupučiu miltų (ne, ne likusiu trečdaliu) ir pastatome šiltai šiltai - į orkaitę ar po radatoriumi - kad pakiltų. kartais žvilgterime ir meiliai kalbiname - sako, taip geriau pūūūūūčiasi.
tešlai padvigubėjus, pilame aliejų, cukrų, druską, aguonas ir likusius miltus. intensyviai minkome bent 20 minučių*, kol tešla t tampa lygi ir blizganti. paliekame pakilti.
iš tešlos vyniojame volelius ir juos pjaustome norimo dydžio gabalėliais - bus arba kūčiukai, arba šlyyžikai.
kepame 180 laipsnių temperatūroje, kol pagelsta.
* tą laiką valia skirti meditavimui. arba porcijai žiūrimo serialo, maką atitempus į virtuvę.
šeštadienis, gruodžio 27, 2008
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
5 komentarai:
Kūčių vakarą buvau nuodėminga: valgiau tik skrylius su maltų aguonų padažu ir kūčiukus su aguonų pienu.. Ką gi, matyt, ateinantys bus liesi, bet SKANŪS ;)
Tik jų ir laukiu visus metus.. Verta.
Tavieji kūčiukai atrodo tobuliausi, kuriuos mačiau šiemet blog'uose. Tokie tikri tikri.
Mes tenkinomės pirktiniais. Beje, visuomet perkam tik RIMI, patys traškiausi ;)
Aš kepiau kūčiukus pagal tą patį receptą - pirmą kartą gyvenime. :-) Man labai patiko, nes gavosi tokie tikri, nesaldūs. Pirktiniai man įtartinai primena barankas... ;-)
ačiū, ačiū už komplEmentus, Egle.
papasakoki daugiau apie maltų aguonų padažą - esu begalinė aguonų manjakė, nors su jom ir nedažnai tegaminu.
Vilma, BŪTENT! tie pirktiniai, kaip pamenu, mažos suvoliotos barankos. o gal, sakau, juos iš barankų skylių daro, m?
beje, Vilma, sveikinu irgi namuose ėmus kūčiukus kept. atsimenu, prieš pirmąsyk mėginant tai atrodė Taip Taip Sunku, Beveik Neįmanoma.
Ačiū ačiū! Anksčiau nekepiau, nes barake per daug rizikinga tokius dalykus daryti - kol suvaikščiosi puodus išplaut, gali ir neberast... :-p Ne kartą teko smalsuolius nuo orkaitės baidyt, kai pyragų kvapai pasklisdavo. :-) O dabar, kai studentavimo laikai baigėsi, turiu normalią orkaitę ir virtuvę, žymiai daugiau galimybių "burti" virtuvėje atsirado. ;-)
Rašyti komentarą