why does kissin' you feel so good even though it ain't alowed i know we shouldn't should

dar remontuojamės, ir remontuosimės dar kurį laiką.

tačiau persikraustėme - ar, veikiau, įsikėlėme auginti bendrų vaikų ir pildyti penkmečio planų.

kepykla numeris penki, arba skanumynai, tomis ir chuck bass.

like the 80s never happened

šį rytą, leidžiantis nuo baltupių kalno, rūkas prašėsi kabinamas šaukštais.
kaip senais gerais laikais: po neišmiegotų naktų, dūzgiančia galva, besipainiojančiomis kojomis. lėtai, nors pro šalį važiuoja visi įmanomi: trisdešimt ketvirtas, kem-devintas, d. šeštas a, pen-dešimtas.

ir tada, prieš tai, po to, visada - žaisti į namus, į tobulą šeimą (tokią neskaidrią korumpuotą), išleidžiant į pasaulį tobulus vaikus, pačius gražiausius, po vaivorykštėm.



biskvitas šokolade

riebiam biskvitui
180 g miltų
203 g kiaušinių
180 g sviesto
180 g cukraus
šaukštelis vanilinio cukraus

pertepimui
307 g obuolių marmelado

glaistui
82 g šokolado

paruošiame riebų biskvitą: kiaušinius su cukrumi pašildome iki 40 oC temperatūros ir išplakame (plakame gerai - kaip paprastam biskvitui, kol tūris gerokai padidėja ir tirštėja). riebalus sumaišome su miltais ir plakame 5-10 min., kol pasidaro purūs. po truputėlį supilame išplaktą kiaušinių masę. tešlą paplakame, kol pasidaro vienalytė.
masę sudedame į riebalais išteptas ir miltais pabarstytas skardas (arba -- jas galima iškloti kepimo popieriumi. kaip kam patinka.), išlyginame plonutėliu (2 mm) sluoksniu ir kepame 220 oC temperatūroje 4-5 minutes. kol biskvitukai dar karšti, atlipiname juos nuo skardos - vėliau tai padaryti bus sunku. paliekame ataušti (palikau ant cukraus pudra pabarstytų švarių rankšluosčių).
atvėsusius lakštus marmeladu lipiname po 4-5 (pasak recepto, po 4; man išėjo 5 pusskardiniai lapai, todėl lipdžiau po penkis.). viršus aptepamas plonu marmelado sluoksniu ir apglaistomas tirpintu šokoladu. kai šokoladas pastingsta, supjaustome 4,5 x 1,5 cm pločio gabalėliais. mmm.



receptas iš I. Čereškienės Miltiniai konditerijos gaminiai

january is endless

pirmadienį vienaragiai piktai kojomis trypė žemę, ragais smaigstė orą.
dundėjo žemė ir drebėjo oras.

vienaragių maištas, tariau sau.
aplinkui krentant miltų statinėms ir obuolių dėžėms, kepiau makaronus.

makaronai makaronai. ir atrodė man - jau ilgai atrodė, nuo pat pirmojo karto, kai užuot iš orkaitės traukusi pyragėlių po du eurus, kramčiau morenginius plokštukus, o gal ir dar anksčiau,
atrodė, kad manajame sąlygų sakinyje "kai tik - iškart" lemiamą vaidmenį jie ir vaidins, na,

kai tik išeis makaronai, iškart pasieksiu Aukščiausią Gėrį
ar
kai tik išeis makaronai, iškart pabėgsiu paskui juos
ar
kai tik išeis makaronai, iškart suprasiu daugelio kintamųjų funkcijų integravimą.

ir visos kitos bėdos.


vis dar nereikia galvoti naujų vilčių ir tikėjimų.

kai tik išeis makaronai, viskas susidėstys į savas vietas.

o kol kas palovius spardo minėtieji vienaragiai. miegoti neduoda, tačiau įsiklausius aišku: morzės abėcėle beldžia tuos 20 puslapių, kuriuos pirmadienį iš pakampių surinkusi atsispausdinau "apie makaronus" .



makaronų receptas numeris vienas

100g kiaušinių baltymų (baltymus geriau atskirti bent prieš 24 valandas ir palikti kambario temperatūroje, o tada ir sverti bei naudoti)
50g cukraus
200g cukraus pudros
110g plikytų migdolų

baltymus išplakame iki putų ir palaipsniui suberiame cukrų, gauname dailiai blizgančią masę. migdolus sumalame su cukraus pudra - turėtų išeiti smulkučiai miltai. mišinį gerai išsijojame, kad neliktų didesnių riešutų gabalėlių.
migdolų-cukraus pudros mišinį suberiame į baltymus ir išsukame (pasak recepto, turėtų pakakti 50 pasukimų. vienas dėdė mane išgąsdino, masę maišydamas labai labai intensyviai, tačiau, regis, jam išėjo geriau nei man). sausainių masė turėtų būti "kaip magma" - tekanti, bet ne per skysta. ant lėkštelės išspaustas masės kauburėlis turėtų pats išsilyginti. jei masė per tiršta, reikia dar porą sykių pamaišyti.
konditeriniu maišeliu išspaudžiame maždaug 3-4 centimetrų skersmens blynukus. paliekame valandą pastovėti, kad paviršius išdžiūtų. alternatyviai galima padžiovinti plaukų džiovintuvu :)
kepame 150 laipsnių temperatūroje apie 10 minučių. atvėsiname, nuimame nuo popieriaus (man veikė toksai štai būdas: makaronus su visu popieriumi išnešiau į balkoną, ir jiems gerai atšalus tiesiog nulupau popierių nuo dugnų). suklijuojame po du.



tatai ir yra originalus receptas, paskelbtas kepėjuose be stabdžių.

pagal pirmąjį receptą - išbandytą jau antrąsyk - išėjo labai gardūs hamburgeriai. saldūs, smagiai kramtūs ir truputį panašūs į migdolinius sausainius, kurių nemėgsta a. (tačiau mėgsta mama). todėl mėginau ir antrą.

makaronų receptas numeris du

100 g baltymų
32 g vandens
134 g cukraus
134 g cukraus pudros
134 g plikytų migdolų

migdolus sumalame su cukraus pudra.
užverdame vandenį ir cukrų. tuo metu plakame baltymus iki standžių putų. sirupui verdant, nemaišome - jei apsitaško sienelės, jas nuplauname šlapiu teptuku. kai sirupas pasiekia 114-118 oC, plakdami plona srovele supilame jį į baltymus (pilame tarp šluotelių ir dubens krašto). plakame dar 10-15 minučių, kol bezė tampa kambario temperatūros.
supilame migdolus ir cukraus pudrą, gerai išmaišome. man masė buvo gerokai per tiršta, todėl įmaišiau dar šiek tiek baltymų - neplaktų - ir keletą lašų vandens. masė turėtų būti tokia kaip ir gaminant makaronus pirmuoju būdu.
o toliau - viskas taip pat: išspaudžiame blynelius, leidžiame padžiūti ir kepame.



šitų makaronų šaltinio neberandu - slėpėsi kažkur eGullet forumuose.

šitie pernelyg išždiuvo - liko tik šarvai be jokios dvasios. tačiau (!!!) jiems ėmė dygti pėdutės. mamai pravėrus orkaitę, užplūdo didis džiaugsmo priepuolis. pasirodo, įmanoma.

tiek vienus, tiek kitus pertepiau karameliniu-šokoladiniu kremu: pašildžiau penketą šaukštų likusio karamelinio padažo ir įmaišiau trečdalį plytelės šokolado.

cover your ears you're not gonna like what you're gonna hear

jau kelintą sykį mane išduria: štai jau jau šyla, jau jau kitą savaitę paskaitosna važiuosiu dviračiu, o vasariui ir nuolatinio nesipildysiu, ir štai kad nori - šnipštą į kairę akį, ir į dešinę, ir į tą trečią.
trūkt už vadžių, vėl iš pradžių, minus penkiolika.

ledai su karamelizuotais migdolais ir karamele

100g cukraus
100 g stambiai kapotų migdolų

100 ml pieno
3 kiaušiniai
50 g + 1 v.š. cukraus (kitą sykį nedėčiau - ledai ir taip pakankamai saldūs nuo karamelės, kuri nusiplauna, riešutus užpylus pienu)
150 g plaktos grietinėlės

pirmiausia karamelizuojame riešutus: keptuvėje cukrų (100 g) užpilame 3 šaukštais vandens ir užverdame. kai sirupas pabąla ir sutirštėja, suberiame migdolus. nuolat maišome ir kepiname, kol riešutai karamelizuojasi. david lebovitz šitą procesą nupasakoja labai aiškiai - be to, ir nuramina, kai migdolai tik apsicukruoja, o ne pasidengia žvilgančiu saldumu. keletą riešutų, jei norisi, paliekame ledams papuošti (o tiesa tokia: iki tol, kol ledai sustings, atidėtų riešutų nebeliks, ne ne). į migdolus supilame pieną, 5 minutėms paliekame ant silpnos ugnies. atvėsiname.
trynius su 50 g cukraus išplakame iki baltumo. atsargiai įmaišome pieną su migdolais.
baltymus išplakame su žiupsniu druskos ir šaukšu cukraus iki standžių blizgančių putų. į trynių masę atsargiai įmaišome baltymus, o paskiau ir išplaktą grietinėlę.
masę šaldome ledų aparate apie 40 minučių.

karamelę gaminau pagal šio padažo receptą, tik nedėjau sviesto.



receptą pasiskolinau iš iRRi style. tengi net paaiškinta, kaip ledus be Stebuklingojo Aparato pagaminti.

and just coz' everybody's doing it does that mean that i can too?

(labas, Indre, išgąsdinusi mane prieš tą kažkurį egzaminą ,})

sako, trečias sausio pirmadienis - liūdniausia metų diena.

tomis dienomis visa, ką sakome, -- pakylėk mane.



tiramisu

biskvitiniams piršteliams
3 kiaušinių (atskirkime trynius nuo baltymų)
60 g cukraus
80 g persijotų miltų
cukraus pudros

kremui
3 trynių
3 v.š. cukraus
3 v.š. balto vyno (jei turime - desertinio)
1 a.š. vanilės ekstrakto
250 g mascarpone

sumerkimui
150 ml stiprios kavos
3 v.š. romo
1 v.š. cukraus

kakavos arba tarkuoto šokolado tiramisu apibarstyti



piršteliai
trynius plakame su šaukštu cukraus, kol jie pabąla, o tūris padidėja maždaug 3 kartus (8 - 10 minučių). atskirai išplakame baltymus su likusiu cukrumi iki vidutinio standumo putų. palengva įmaišome baltymus į trynių masę. įsijojame miltus ir lengvai lengvai išmaišome.
konditeriniu maišeliu išspaudžiame maždaug 1 cm storio ir 5-6 cm ilgio juosteles. sausainius apsijojame cukraus pudra ir leidžiame pastovėti 10 minučių. tuo metu orkaitę įkaitiname iki 180-200 laipsnių (priklauso nuo orkaitės). kepame kokias 7 minutes - kol truputį paruduoja. ištrauktus apibarstome cukraus pudra ir leidžiame atvėsti.

kremas
mascarpone išplakame, kad suminkštėtų. virš vandens vonelės plakame cukrų, trynius, vanilę ir vyną, kol masė sutirštėja (plaktuvas palieka nesusiliejančias žymes, o masės tūris gerokai padidėja). atsargiai įmaišome į mascarpone.

surinkimas
sumaišome kavą, romą ir cukrų. pirštelius trumpam - akimirkai! - merkiame į šį mišinį ir jais išklojame indo dugną. ant viršaus sutėškiame pusę kremo ir išlyginame. pakartojame darsyk su likusiais piršteliais ir kremu. viršų pabarstome kakava arba tarkuotu šokoladu.

tiramisu reikia leisti pastovėti pailsėti - bent ketvertą valandų, o daug geriau - per naktį.



receptą nusivogiau iš sauliaus virtuvės. pirštelių - irgi.

like drinking poison, like eating glass

* * * * * * * * * *

močiutė pasakojo, kaip dvylikos metų pasivogė sesers šilkines kojines ir jautėsi Didelė Didelė ir su bachūru pašonėje. tada klausėme karlsono, kuris gyvena ant stogo, bei visocko. senelis įdėjo obuolienės su apelsinais.

paprastutis tartas su uogiene

110 g kambario temperatūros sviesto
1/3 st. cukraus
1 kiaušinis
1 trynys
truputis migdolų ekstrakto
230 g miltų
geras žiupsnis druskos
2 a.š. kepimo miltelių
uogienės-marmelado (netinka skysta, reikia tirštos tirštos - kaip mano močiutės obuolienė su apelsinais.)
cukraus (geriausiai tinka stambus - turbinaro ir pan.)

gerai išplakame sviestą su cukrumi. įmaišome trynį, kiaušinį ir ekstraktą. atskirai sumaišome miltus, kepimo miltelius ir druską. palaipsniui supilame juos į sviestą - maišyti reikia tik kol viskas susimaišys. tiesa, aš dar truputį paminkiau, kai niekas nematė.
2/3 tešlos išplojame į diską, o kitą trečdalį suvoliojame į 5 cm skersmes ritinėlį. abu įvyniojame į plėvelę ir leidžiame pailsėti šaldytuve: geriausiai būtų palikti tešlą kokioms 3 valandoms, bet sykį skubėdama tik pusvalandžiui įkišau kameron - blogai nebuvo.
įkaitiname orkaitę -- 180 laipsnių.
išėmę iš šaldytuvo, leidžiame tešlai šiek tiek atšilti ir įklojame jos diską į 22-24 cm formą; suformuojame kraštus. sukrauname uogienę. tešlos ritinėlį supjaustome skridinėliais ir išdėliojame ant viršaus. apibarstome cukrumi.
kepame 20-25 minutes.

gardus ir šiltas, ir šaltas; kitaip nei dauguma tartų, šis skanus ir kitądien.



nugvelbiau iš david lebovitz. ir šiek tiek perdariau.

she's hearing voices

žaviausia rytais - kai ties žaliuoju tiltu visi troleibusai autobusai atveria savo duris (nepaisydami fuckfuckfuckcold minus dvidešimt), o žmonės it per lietuvių liaudies žaidimus laksto ieškodami to vienintelio, nuvešiančio į kitą miesto galą ar tiesiog -- 200 metrų toliau nei tas, iš kurio ką tik iššoko.

ne menkiau smagu, kai važiuojant įsivaizduojamu transportu į apspjautąjį egzaminą, ausyse atsitiktinis albumas klausia - 'are you hoping for a miracle?'. ne, mielasis, not anymore.

jie įvykdavo tik atsitiktinai.



besan laddu

350 g sviesto
400 g avinžirnių miltų
2 v.š. tarkuoto kokoso
4 v.š. pjaustytų graikiškų (ar kokių kitokių; skaniau kepinti - lazdyno, anakardžių, migdolų)
1/2 a.š. šviežiai maltų kardamono sėklų arba 1 a.š. malto cinamono
250 g cukraus pudros

keptuvėje ant silpnos ugnies ištirpiname sviestą. maišydami supilame žirnių miltus. maždaug po 15-20 minučių jie turėtų pakankamai apkepti: patamsėti, imti skleisti riešutų kvapą ir prarasti žirnišką skonį. be to, masė pasidaro blizgi ir vientisesnė, atrodo it skystėjanti. kai miltai pakankamai apkepa, supilame prieskonius ir riešutus, pakepiname dar porą minučių. nukeliame nuo ugnies ir supilame cukraus pudrą. labai gerai išmaišome ir paliekame pravėsti.
kai mišinys atvėsta (sakoma, tiek, kad galima būtų kočioti rankomis; aš palaikau dar ilgiau, kad masė pakietėtų ir išlaikytų formą), suvoliojame norimo dydžio rutuliukus. o jeigu tiesiog tingisi - masę paskleidžiame ant skardos ir supjaustome kvadratėliais arba rombais.



Priskanavusi jų per atvirdangį, susiradau Harė Krišna vegtariniuose valgiuose.

žirmūnai. antra nakties. primąstant profilius.

close your mind, close your mind, kartojo pernai mon., o šįmet stoviu prie lentos ir nieko nerašau of the top of my head, nes diktuoja man ne vidinis balsas ar a beautiful mind, o mielasis ponaitis k. (beje, jakobianas pavadintas pagal karlą gustavą jakobą jakobį. kone jonas jonaitis.)

prisimindama mokyklinį chemijos kursą, geriu imbiero sirupą su citrina. aš tiek k. mergaitė, kad net skauda.

tik kitąsyk jo paklausiu, kodėl gi negerai jonažoles gerti. ir kai jis pasakys, kad reikia priežastis šalinti, o ne pasekmes, aš vidutiniškai ironiškai purkštelsiu.



kristalizuotas imbieras

0,5 kg imbiero
0,8 kg cukraus (ir dar daugiau, jei imbierą norėsime apvolioti cukruj)
1 l vandens
žiupsnis druskos

imbierą nulupame (patogiausia tai daryti kokiu aštresnę briauną turinčiu šaukštu) ir supjaustome plonomis riekelėmis. užpilame vandeniu ir verdame dvidešimtį minučių.* supilame cukrų bei druską ir verdame, kol sirupas pasieks 106C (225F) temperatūrą. (verdant be termometro: pirma, tai užtruks, na, 20-40 minučių, tikrai ne penketą ,} antra, imbiero gabalėliai taps skaidrūs; trečia, sirupas blizgės ir bus tirštokas - kaip skystas medus).

jei imbiero gabalėlius norime laikyti sirupe, paliekame juos atvėsti pernakt.
jei norime juos apvolioti cukruje, gerai nuvarviname sirupą, kol šis dar šiltas (taip paprasčiau), o pravėsusį imbierą apvoliojame cukruje ir leidžiame apdžiūti pernakt. tada nusijojame cukraus perteklių.

kas dar smagiau - gaminant lieka apsčiai sirupo, kuris tokiomis niūriomis žiemomis, sumaišytas su citrina ir karštu vandeniu, gelbėja nuo šlapių kojų ir prasegtų paltų sukeltų ligų. be to, jo gardu užsivarvinti ant blynų ar įmaišyti į kakavą. likęs nusijotas cukrus irgi kiek įsigeria imbiero kvapo, todėl tinka visur, kur norisi truputėlio 'kažko kažko' - į tą pačią kakavą ar sausainius.

* - david lebovitz siūlo vandenį, kuriame apverdame imbierą, nupilti. aš tačiau taip dariau tik pirmąsyk, kad imbieras - o ir jo sirupas - išlaikytų kuo daugiau imbieriškojo gėrio. jei aštresnis prieskonis nepatinka, apvirus imbierą reikėtų gabalėlius užpilti švariu vandeniu ir tik tada berti cukrų bei druską.





radau pas Davidą Lebovitzą - dėdę, kuris kepa sausainius, daro ledus, turi KitchenAidą, mažą virtuvę, vaikiną ir langą, per kurį matyti Eifelio bokštas - taip, būtent, yra tobulas vyras ,}*

lucid assembly

- o,- tarė rūta. - o aš tik vieną kartą jo valgiau. taip taip, toks skystokas, na, kaip manų košė buvo.

savaitė po crème brûlée (Olternatyvus laiko skaičiavimo metodas) man pasidarė lengviau -- na, kad ne - pro šikšnelę.

nes prabėgus mėnesiui, be stabdžių gaminome būtent tą, kurio pavadinimą tariant visa prancūzų grupė leiptų juokais, nes R dviejuose žodžiuose iš eilės - didesnis išbandymas nei kepimas vandens vonelėje.

o kepimas anas man buvo labai stresovas, nes prabėgus toms 45 minutėms kremas atrodė skystutėlis, ir valandai prabėgus taip pat, o po pusantros valandos spjoviau jam į veidą (perkeltine prasme) ir liepiau dingti iš orkaitės bei vėsintis balkone.

po pusdienio jis buvo padorus. tiek padorus, kad užbarstytas ant viršaus cukrus nenuskęstų, ir galima būtų pasišvaistyti degikliu. (na taip, taip, kalėdom gavau virtuvinį liepsnosvaidį, ir tėtis ėmė karamelizuoti net cukrumi apibarstytus sausainius.)

išbandžiau du variantus - tiesiog vanilinį ir cinamoninį - šventės, žinotės. iš tiesų smalsu būtų padaryti jį su kitokiom ištraukom - tiesiog karštom grietinėlėn įmesti prieskonių, ir leisti skysčiui "pritraukti". tik tiesą sakant, man gardesnis buvo tas paprastas. švelniai švelniai nuslystanti vanilė ir traški karamelinė pluta - ir nė nepasijaučia, kaip dingsta du rantuoti indeliai. kažkur.

* * * *

tik viena bėda su tais Labai Labai desertais, kuriuos sapnuoji naktimis ir net vartoji it kokius Eterio simbolius, nors skonio nė nežinai -- iš jų tikiesi daugiau nei jie tau suteikia. nesu tikra, kaip/ar man patinka šaltas šaukšteliu kabinamas kremas (nors sutinku su tėčiu, jog viską, kas karamelizuota, daug smagiau valgyti). ir ypač - žiemomis, kada pirščiukų, iš laukų parėjus, nė nejusti.


crème brûlée



1 1/4 st. riebios grietinėlės
1/2 st. riebaus pieno
3 dideli tryniai
1/3 st. cukraus
1/4-1/2 a.š. maltos vanilės; arba 2 a.š. vanilės ekstrakto; arba 1 vanilės lazdelė su išskobtomis sėklomis ir supjaustyta gabalėlias
* cinamoniniam crème brûlée dar reikėtų 2 cinamono lazdelių

cukraus ar cukraus pudros plutelei


orkaitę įkaitiname iki 120 laipsnių.
užverdame grietinėlę ir pieną. jei naudojame vanilės lazdelę ar kitus prieskonius, sumetame juos į skystį ir paliekame pusvalandžiui - valandai, kad grietinėlė prisigertų skonio.
atskirame inde gerai ištriname trynius, cukrų ir, jei naudojame, vnilės ekstraktą. po truputėlį supilame kokį ketvirtį karšto skysčio (jei atvėso - vėl pakaitiname) į kiaušinius, kad kiaušiniai nesuvirtų. supilame likusį skystį (jei naudojame nesmulkintus prieskonius - nukošiame arba išgriebiame), ir perpilame į indelius.*
paruoštus indelius (receptas sako, jog skanumyno turėtų pakakti 6 žmonėms; man išėjo 4 ramekinai) sudedame į didesnį indą (naudojau kvadratinę kepimo formą) ir pašauname orkaitėn; užviriname vandens ir į vonelę (t.y., į didesnį indą) įpilame jo tiek, kad ramekinus semtų ligi pusės.
verdame 45-60 minučių - kiek pakratyto kremo centras turėtų tik truputį drebėti it žėlė.** atvėsiname, o paskiau paliekame šaltai bent 3 valandoms - geriau pernakt. prieš patiekdami apibarstome kremą cukrumi ar cukraus pudrą ir atsargiai, nepadegdami namų, apdeginame jį liepnosvaidžiu/litavimo lempa, kol cukrus įgauna spalvos ir ima burbuliuoti. valgome iškart, mat plutelė turi būti šilta, o kremas - šaltas.

* - aš padarytą kremą dar kiek pavirinau, kad sutirštėtų, mat man regėjosi labai skystas.
** - kepiaus gerokai ilgiau - kokią valandą su puse, ir man vis tiek atrodė skystoka. tačiau atvėsęs kremas, aišku, gerokai sutvirtėjo.

ką kitąsyk daryčiau kitaip? padidinčiau trynių skaičių, kad kremas būtų tirštesnis-tvirtesnis, mat dabar, žr. pirmą pranešimo sakinį, savaitę mąsčiau, kad 'gal kažkas ne taip'.



idėją iššūkiui metė Monkey Dinner. aš saviškį receptą adaptavau iš pačios pačiausios Dorie Greenspan. Baking: From My Home To Yours.

never tear us apart

tai buvusi puota.

tą vakarą mes buvome didesni už padmą ir už tomą, nes kai lėkštėse radome amuse-bouche, tai ir buvo amuse-bouche, o ne įdarytas arbūzas.

ir apskritai -- mes jau tokie dideli, tokie dideli: turime kviestines vakarienes, kur aplink mus strykčioja pačios gražiausios šeimininkės, ir vakarienė iš penkių patiekalų. ir net kečupo prie makaronų nebėr.

nesakyk, a., top chef mus šio to išmokė. pavyzdžiui, shot'ų stiklinaitėsna pilti tik mėtinių-šokoladinių ledų kokteilius, o ne pertrintas sriubas.

* * * * * * * * * *
* * * * * * * * * *

šįmet gruodžio gimtadieniai vienas už kitą nuostabesni; kažkas tokio magiško.



o rūtai padovanojau rožines megztas balerinos kurpaites ir irisų. pačių minkščiausių, pačių šviežiausių.



minkštučiai irisai
1 st. riebios grietinėlės
5 v.š. nesūdyto sviesto
1/4 a.š. maltų vanilės ankščių arba vanilės lazdelė - tokiu atveju ją perpjauname pusiau, išimame sėklas, o pačią lazdelę supjaustome gabalėliais
1/2 a.š. druskos
1 1/2 st. cukraus
1/4 st. šviesaus kukurūzų sirupo
1/4 st. vandens



pasiruošiame 20x20 cm formą - dugną ir šonus išklojame kepimo popieriumi, o tą šiek tiek patepame aliejumi.
viename prikaistuvyje užverdame grietinėlę, vanilę, druską ir sviestą; nukeliame nuo karščio.
kitame inde sumaišome cukrų, kukurūzų sirupą ir vandenį - šis indas turėtų būti didesnis, mat į jį pilsime ir grietinėlę. kol cukrus ištirpsta, kaitiname maišydami. mišinius užvirus, nebemaišome, o tik palengva kraipome puodą į šonus. kaitiname, kol karamelė įgaus švelniai auksinę spalva (man tai nutiko, jai pasiekus maždaug 340-350 laipsnių Fahrenheito). atsargiai įmaišome grietinėlę (žinia, su ištirpintu sviestu, druska ir pamirkusia vanile - jei dėjome visą lazdelę ar, veikiau, jos gabaliukus, juos reikia išgriebti) ir verdame, kol karamelė pasieks 248 laipsnius fahrenheito (aš viriau, kol pasiekė 245, bet kitąsyk tikriausiai lauksiu ir 250, mat irisai išėjo lipnoki. aišku, nelipnių irisų nebūna - juk tada jie plombų netrauktų; tačiau šie man kiek per minkšti). supilame į formą ir leidžiame atvėsti. atvėsusius pjaustome gabalėliais ir vyniojame į dailų popierių.



Aptikau čia.

atomic

man patinka rytai po.
kūčių, gimtadienių, baliavonių.
pusryčiams legaliai valgome tortą (tortus), įdienojus - užsilikusius kūčiukus* ir aguonpienį.

man nepatinka mobilieji telefonai. beveik visi (t.y., visi, išskyrus galbūt nulinio mato aibę).
nuo jų jaučiuosi klaikiai vieniša.

naktį, kai kalbėjo gyvuliukai, sapnavau kitchen aid'ą, šiąnakt - monogram'ą. kuris gi iš jų bus mano vyras?

nė vienas, atsako tėtis. nė vienas.

* pernelyg mėgstu kūčiukus. todėl sykiais norisi juos kepti ir vasarą - užvadintus prėskais sausainėliais su aguonomis. aguonpieniui eufemizmą sugalvoti sunkiau.
tiesa, juo rečiau kūčiukus valgai, juo jie gardesni.



kūčiukai

500g miltų
1 st. vandens
50 g aliejaus
žiupsnis druskos
20-30 g mielių
1/4 st. aguonų
100 g cukraus

2/3 miltų suberiame į dubenį, vidury padarome duobutę. į ją supilame truputyje cukraus išleistas mieles ir pašildytą vandenį. gerai išmaišome, apsijojame trupučiu miltų (ne, ne likusiu trečdaliu) ir pastatome šiltai šiltai - į orkaitę ar po radatoriumi - kad pakiltų. kartais žvilgterime ir meiliai kalbiname - sako, taip geriau pūūūūūčiasi.
tešlai padvigubėjus, pilame aliejų, cukrų, druską, aguonas ir likusius miltus. intensyviai minkome bent 20 minučių*, kol tešla t tampa lygi ir blizganti. paliekame pakilti.
iš tešlos vyniojame volelius ir juos pjaustome norimo dydžio gabalėliais - bus arba kūčiukai, arba šlyyžikai.
kepame 180 laipsnių temperatūroje, kol pagelsta.
* tą laiką valia skirti meditavimui. arba porcijai žiūrimo serialo, maką atitempus į virtuvę.

trainspotting

šis juoda-balta man primena tas gražias vasaros priešpietes, kai iš pieno produktų kameros dubenėlin įsimesdavau varškės bei aviečių, o iš po sausainininkių stalo - šokoladinės glazūros; tos, kurią bidonuose gaudavom.

užsiplikydavau mėtų arbatos, ir Videlė klausdavo, iš kur čia toks keistas kvapas.

tada tetos juokdavosi iš savo vyrų, ir aš meiliai klausydavau jų istorijų apie pavakares prie ežerų, įgėrusius brolius ant dviračių bei tai, kaip sunku žiemomis prieš penktą keltis.

kas rytą mindavau pro "pergalę", kur it per atbulą Lumièrų filmą gužėdavo darbininkai. iš fabriko rūkdavo dūmai, ir iš kvapo spėliodavau, kokias saldaines gamina tąsyk.

mano rankos būdavo žalios raudonos oranžinės nuo maistinių dažų. telefonas - lipnus nuo cukraus. prijuostė po savaitės tapo skudurėliu. skaudėjo blauzdas ir ant jų iššoko venos, todėl vakarais kojas pakeldavau ant pagalvėlių.

migdavau aštuntą.



mano sveikatos kortelė vis dar ten.
mano galvojimai sykiais vis dar ten, ant didelio kalno.



Sūrio-brownie tortas

brownie
240 g juodojo šokolado (60%)
200 g sviesto
2 a. š. vanilės esencijos
4 kiaušiniai
1 st. cukraus
1 st. miltų
1 v. š. kakavos miltelių
1 v. š. tirpios kavos
1/2 a. š. druskos

sūrio tortas
450 g maskarponės (ar kito cream cheese)
250 g pertrintos riebios varškės ar neriebios grietinės
1/2 - 2/3 st. cukraus
1 a. š. vanilės esencijos
3 kiaušiniai

šokoladinė glazūra
150 g šokolado
2 v. š. grietinėlės
2 v. š. vandens
1 v. š. kukurūzų sirupo

papuošimai
baltas šokoladas
šokolado drožlės



brownie. orkaitę įkaitiname iki 160 laipsnių, 20 cm formą išklojame kepimo popieriumi. gretimais turime kitą formą - aš pasiruošiau dvi nedidukes keksų formeles.
vandens vonelėje ištirpiname šokoladą ir sviestą. suberiame cukrų bei vanilę ir plakame 2 minutes. po vieną sumušame kiaušinius - po kiekvieno masę gerai gerai išmaišome. miltus, kakavą, kavą ir druską sumaišome ir rankomis - t.y., mentele - įmaišome į šokolado masę.
į pagrindinę torto formą pilame tiek tešlos, kad ją uždengtų maždaug pusantro centimetro sluoksniu. likusią masę paskirstome tarp tų antrųjų formų.
pasak originalaus recepto, kepame 15-20 minučių. jei orkaitė tokia nekomunikabili kaip manoji, nieko nepadarysi - teks nuolat tikrinti, ar jau, ar jau - medinis pagaliukas, įkištas į centrą, turėtų išlįsti tik su keletu trupinių. man kepė apie 40 minučių. iškepusį pagrindą bei pyragėlius visiškai atvėsiname.
tiesa, naminiam vartojimui vieno iš papildomųjų brownių nedakepčiau - tada jie lieka gardūs ir drėgni drėgni.
pastebėkime: masės išeina tiek, kad pakaktų daugiau nei dviems torto pagrindams. todėl galima daryti iš pusės normos. arba pasidžiaugti, kad lieka daug daug tešlos, ir išsikepti keksų/keksiukų. juos supakuoti ir įduoti mamai į darbą ar slapčia sukrimsti po paskaitų.

sūrio masė. maskarponę, varškę ir cukrų suplakame ligi vientisos masės. įmaišome vanilę. mažiausiu greičiu (ar, dar geriau, rankomis)po vieną įmaišome kiaušinius.
įdarą supilame ant atvėsusio pagrindo. formą apvyniojame folija, kad taptų hermetiška. įdedame šią formą į didesnę; į didesnę formą pripilame karšto vandens tiek, kad iki pusės apsemtų formą su tortu - na, išeina kaip ir vandens vonelė.
kepti reikėtų apie 40-50 minučių. iškepusio torto vidurys kiek pakračius formą turėtų drebėti it žėlė.
pakraščiukus apipjauname pieliu, kad vėsdamas tortas nesutrūkinėtų. leidžiame atvėsti nors šešetą valandų. tada puošiame.



Radau Supermamose. Originalus receptas - čia.

deep blue day

būna dienų lyg tyčia, ir gerti karštą imbiero sirupą su citrina yra vidutiniškai ironiška.

dar vidutiniškai ironiška yra nuo žaliojo iki mifo vykti su jaunuoliu m.

maišyti tipografiją, kaligrafiją ir topografiją irgi gana ironiška, juolab prisimenant šaradas su garnizono pradmeniu placentoje.

mažasis filosofijos įskaitinis darbas taip pat buvo vidutiniškai ironiškas, ir todėl aš miegu ramiau. platonas, pasivertęs mano tėvu, nebebaugina.




vidutiniškai ironiška, kad visus metus galvojusi, kaip Va Jau Tuoj, kai ruduo ateis, kepsiu Viską Viską, Visą Pasaulį iš moliūgų, po kol kas iš orkaitės traukiau tik šių sviestinių bandelių, keksiukų, muffinų*. švelniai saldžių ir dar švelniau oranžinių.



Moliūginiai muffinai

2 stiklinės miltų
2 a.š. kepimo miltelių
1/4 a.š. druskos
1 a.š. cinamono
1/2 a.š. malto imbiero
1/4 a.š. malto muskato riešuto
žiupsnis kvapiųjų pipirų
125 g kambario temperatūros sviesto
1/2 - 3/4 st. cukraus (aš dėjau pusę stiklinės; dalį jo gardu pakeisti ruduoju)
2 dideli kiaušiniai
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
3/4 st. moliūgų piurė
1/4 st. pasukų ar kiek mažiau grietinės, skiestos vandeniu
1/2 st. razinų ar džiovintų spanguolių - pirma pamirkyti karštame vandenyje
1/2 st. kapotų graikinių riešutų
saulėgrąžų dugnams bei viršui pabarstyti

orkaitę įkaitiname iki 200oC. pasiimame keksiukų skardą ir, jei reikia, ištepame sviestu ar įklojame keksiukų popierėlius. ant dugno paberiame saulėgrąžų sėklų.
sumaišome miltus, kepimo miltelius bei sodą, druską ir prieskonius.
sviestą plakame plaktuvu (^_^), kol suminkštėja, suberiame cukrų ir toliau plakame, kol masę pasidaro lengva ir vientisa. po vieną sumušame kiaušinius ir gerai išmaišome. įmaišome vanilę ir lopetėle iš maksimos už 28 centus įmaišome pasukas ir moliūgo tyrę.
įmaišome miltų mišinį - atsargiai, tereikia maišyti, kol tik tik nebesimato miltų. jei per daug džiaugsimės visu kuo ir maišysime it pašėlę, pyragėliai gali neiškilti ar būti kieti. galiausiai įmaišome riešutus. vieną pyragėlį dedame į skardą (bus lauktuvių monikai!), tada į likusią tešlą įmaišome razinas ir padalijame ją tarp likusių formelių. viršų pabarstome saulėgrąžomis ir šauname į orkaitę kokioms 25 minutėms - kol medinis pagaliukas, įkištas į bandutės vidurį, išlįs švarus.

Nusižiūrėta iš: Dorie Greenspan. Baking: From my home to yours.





*manoma, kad žodis muffin kilo iš prancūzų kalbos žodžio moufflet (minkštas, kalbant apie duoną) arba pietų vokiečių žodžio moofin (maži pyragai).
koks gi būtų taiklesnis lietuviškas vertimas?
kaip gi pasakyti "tolydi funkcija" angliškai, rusiškai ir vokiškai?

lust for life

pakeliui į universitetą kebabinės kvepia gražiausiom dienom stokholme.

kai per savaitę matanalizė-matanalizė-dsa-matanalizė užgraužia tiek, jog net dantenas peršti, nebegali kitaip funkcionuoti - tik kepti pyragą "iš dviejų tešlų ir penkių pertepimų", nes tai trunka ilgai, nes tai meditacija, trijų metrų ilgio.

kepėjai be stabdžių tarė: lapkritį kepame Prekmursko Gibanica, ir aš negalėjau atsistebėti slovėnų žemės derlingumu.



prekmursko gibanica

trapiai tešlai
200 g miltų
100 g sviesto
žiupsnelis druskos
žiupsnelis cukraus
jeigu reikia, truputį vandens - man reikėjo.

iš visų komponentų padarome tešlą. ją minkome, kol tampa lygi, paliekame 30 min pastovėti.

filo tešlai
900 g kvietinių miltų
1 kiaušinis
1 vš aliejaus
žiupsnelis druskos
drungno vandens tešlai minkyti
acto arba citrinos sulčių (naudojau actą)

visus produktus išminkome, kad gautume elastingą vienalytę tešlą; ji gana kieta, tad tenka pavargti. paliekame 30 minučių, kad "atsileistų" ir pabrinktų, o tada padaliname į 9-10 gabalėlių ir kiekvieną atskirai išminkome.

aguonų įdaras
300 g maltų aguonų (it per kūčias -- įdarbiname kavamalę)
0,5 l karšto pieno
100 g cukraus
10 g vanilinio cukraus
tarkuotos citrinos žievelės (nutarkavau visą citriną.)

aguonas užpilame karštu pienu ir leidžiame išbrinkti; paskiau įmaišome cukrus bei žievelę bei gerai išmaišome.

varškės įdaras
1 kg varškės - ją smagu pertrinti per sietelį.
100 g cukraus
2 kiaušinių tryniai
20 g vanilinio cukraus
žiupsnelis druskos
100 g razinų - išmirkome jas rome.
tarkuotos citrinos žievelės

sumaišome visus komponentus, išskyrus razinas. pastarąsias nusausiname, mintyse galvodami, kaip monika ar kiti razinų nemėgėjai turėtų liūdėti, ir įmaišome į masę.

graikiškų riešutų įdaras
300 g maltų graikiškų riešutų
100 g cukraus
50 ml romo

viską tiesiog sumaišome.

obuolių įdaras
1 kg nuluptų obuolių
žiupsnelis druskos
120 g cukraus
1 vš cinamono
100 g maltų džiūvėsėlių

obuolius sutarkuojame ir sumaišome su kitais džiaugsmais. jei esame žiopli ir supainiojame džiūvėsėlius su manų kruopomis (*kchm kchm*), paliekame, kad kiek pabrinktų.

kremas sluoksniams suklijuoti
5 kiaušinių baltymai
5 kiaušinių tryniai
70 ml tirštos grietinės

trynius sumaišome su grietine, baltymus išplakame iki standžių viršūnėlių ir įmaišome į trynių masę. atsargiai.

tešlos lakštams aptepti dar reikės lydyto sviesto.

klijuojame pyragą:
imame didelę formą - 40x35 cm ar 35 cm skersmens apvalią; kadangi gaminau iš pusės normos, man pakako 20x20. gerai būtų, jei forma kuo aukštesnė, mat pyragas, na. aukštokas.formą ištepame sviestu, aš dar įklojau kepimo popieriaus, kad lengviau būtų išimti gatavą pyragą.
iškočiojame trapią tešlą lygiu lakštu ir įklojame į formą. iškočiojame ir ištempiame filo tešlos lakštus.
ant tešlos dedame pusę aguonų įdaro; pašlakstome kiaušinių kremu, uždengiame filo tešlos lakštu ir aptepame lydytu sviestu.
dedame pusę varškės įdaro, uždengiame filo tešlos lakštu ir pašlakstome sviestu.
sluoksniuojame toliau: pusė riešutų masės - kiaušininis kremas - filo - sviestas.
pusė obuolių kiaušinių kremas - filo - sviestas.
ta pačia tvarka sudedame likusius lakštus bei įdarus, o viršus - filo tešla (lakštas-sviestas-lakštas). aptepame likusiu kiaušinių kremu, pyragą keliose vietose įpjauname ligi pat dugno ir pašauname orkaitėn (180-200 °C) vienai valandai.
patogiausia pjaustyti bei išiminėti, kai gibanicai leidžiame atvėsti - tada sluoksniai negrasina atsiskirti. ar bent jau grasina mažiau.

skanaujame. mėgaujamės.
prisimename, kaip vaikystėje šeimyna valgydavo big meekus: po sluoksnį, po sluoksnį. išsinariname žandikaulį, mėgindami apžioti pyragą per visus aukštus.
galvojame - kaimyniniai (kaimyniški) austrai turi savo štrudelį, savo obuolinį ar varškinį ar aguoninį.
kaimyniniai slovėnai turi savo ueber-hyper-super-mega-a-la-štrudelį: all that and walnuts too. ir vadina tai gibanica.

džiaugiamės šeimynine laime.

kodėl, maskarponės kainai sumažėjus perpus, jos paklausa išauga, nors tai maisto produktas?
kaipgi atrodytų maskarponės kainų poveikio kreivė? o Engelio?

tokio ir panašaus pobūdžio klausimai turėtų neleist nurimti šiądien, šįvakar, šiąnakt; ir visom naktim nuo ketvirtadienio.

ir visom naktim nuo ketvirtadienio - nuo kiekvieno ketvirtadienio, nuo kasdienos - ne tai užmigti neleidžia. tik Planai Planai, galvojimai dideli ir kitokis biesas.




Dyydelis obuolių pyragas su karameliniu padažu

Tešlai
115 gramų šalto sviesto
115 gramų margarino
3 v.š. cukraus
1 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. druskos
1 kiaušinis
3 v.š. grietinėlės
2 ½ st. miltų
1 kiaušinis + 1 v.š. grietinėlės pyragui aptepti

Įdarui
10 kietų obuolių
3 st. vandens
1 1/2 st. cukraus
2 a.š. cinamono
1/4 a.š. muskato riešuto
1 citrinos sultys

Padažui
1 1/2 st. cukraus
1/3 st. vandens
2/3 st. grietinėlės
2 v.š. sviesto

trapią tešlą paruošiame taip kaip trapioms juostelėms, tik leidžiame jai pailsėti šaldytuve nors valandėlę. tuo tarpu obuolius nuskutame, išimam sėklalizdžius ir supjaustome - nereikia pjaustyti pernelyg plonai, mat virdami į košę pavirsti gali. supilame vandenį, stiklinę cukraus, cinamoną ir citrinos sultis; verdame apie 10 minučių - obuoliai turi suminkštėti, bet neprarasti formos. nupilame skystį - o jis visai gardus, toks sirupėlis - , įmaišom likusį cukrų bei muskatą. paliekame pravėsti.

įklojame į 24 cm formos dugną trečdalį iškočiotos tešlos; subadome ir kepame 180 laipsnių temperatūroje kokį dešimtį minučių. iš pusės likusios tešlos suformuojame pyragui kraščiukus, supilame įdarą, uždengiame iškočiotu tešlos blynuku ir dailiai užkamšome kraščiukus. įpjauname viršų keletoje vietų, aptepame kiaušinio-grietinėlės mišiniu. kepame orkaitėje kokių 40 minučių - pyrago dugnas iškepė jau anksčiau, tad ne tiek ir daug tos tešlos teliko kepti.

leidžiame atvėsti. nors šiek tiek.
kiek sąžinė leidžia.

karamelės išeina daugiau, nei norima prie pyrago. tačiau ji savaitėlę gali pastovėti šaldytuve - prieš skanaujant tereikia pašildyti, kad vėl suskystėtų. galime valgyti su lietiniais arba su obuoliais, arba druska pabarstę, arba vieną šaukštais kabinti, arba, arba galime ją palikti, kad pakietėtų - irisu patampa. o skysta begaliniai primena "karvutę"!

Šaltinis: Mišelės receptai.
Pas mane atskrido per nuostabiąsias supermamas.

tai buvo dienos, kai tarp pamokų koridoriuose gerdavome tirpią neskafė, ir nuo jos iš nosies tau papliūpdavo kraujas.

tai buvo dienos, kada mokėmės vairuoti automobilius, o paskiau Pakildavome Aukščiau per radioheadus -- šiemet beveik nelijo.

tai buvo dienos, kada traukdavome į Miestelį Netoli Trakų, ir mūsų akyse žaisdavo iškeldinto Unicef'o vizijos.

dabar tai dienos, kai perdien žiūriu anime, o tu vaikštai į gravity.

bet mes vis dar verdame makaronus. mes vis dar laukiame ilano. mes vis dar miegame apsikabinusios.

tikros trapios juostelės. -it iš parduotuvės,- sakytų berniukai. -it iš tarybinių laikų,-sakytų mama. -it iš rūdiškių,-sakyčiau aš.-su a. kepėm.



trapios juostelės
1 kilogramas

430 g miltų
dar šiek tiek miltų stalui pabarstyti
245 g margarino
155 g cukraus
40 g kiaušinių
pusė šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnis druskos
40 g vandens
20 g kiaušinio juostelėms aptepti
185 g marmelado, uogienės ar - mat taip gardžiau ir tikriau - obuolienės
30 g riešutų; puikiai tinka žemės

sumaišome miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską. greitai greitai įtriname margariną, kol mišinys tampa kiek panašus į smėlį. įmaišome kiaušinį bei vandenį - a. sakė, kad svarbu gerai nutaikyti, kad jo nei per mažai, nei per daug būtų. t'sakant, trial and error. tiesa, ji tai apie sausainėlius "žibutė" sakė. na bet: tešlą iškočiojame maždaug 3-5 mm storio lakštais ir supjaustome juostelėmis. and pusės jų dedame marmelado - tam patogu naudoti konditerinį maišelį ar, kaip eltonas braunas siūlė, celofaninį maišelį prakirptu kampu. ant viršaus dedame po antrą juostelę, aptepame plakiniu ir barstome kapotais riešutėliais. kepame 220 laipsnių orkaitėje, kol gražiai parunda - sakykime, 15 minučių. gardžiuojamės, glostome pilvukus (pom pom!), važiuojame kritinėn masėn.

girl, interrupted

o buvo taip.

išėjus iš 103ios auditorijos, norėjos tik raudoti, granausko klevą apsikabinus. arba - arba paskelbti matanalizei karą. žinau -- you can't fight a tactic. tačiau jei jot ą vė galėjo paskelbti karą terorizmui, na, galiu ir aš.
sėdus ant dviračio, atsibučiavus (ha!) su monika paaiškėjo, kad litexpo taip toli. ar, veikiau, ligi ten taip šalta. agnė mane koliojo, o ir šiaip litekspo visi moksleiviai susirinkę tik ryšium su tuom, kad juos ten atvežė jų mokyklos autobusiukas. įdomu, svarstėme keletui valandų prabėgus, kiek dar mergaičių porų čia tyliai šmirinėja, žvalgosi į kitchen-aidus (skaičiau, kad kažkas iš maksimos televizorių, po striukele pasikišęs, bandė išnešti - kamon pypl.) ir savo gyvenimus iš
ledų kūgelių stato.
šmirinėti - tikslus žodis. pirmyn atgal per dvi sales, up and down, up and down griežtai įrėmintoje erdvėje. pažiopsoti į baisius - didžiąja dalim - pyragėlius (gerai, pripažinsiu, vestuvinis tortas su žydru drambliuku buvo mano gyvenimo svajonė. tikrai.); į dar baisesnius tortus; į minėtus kitchenaidus ir briedienos dešras. į tą šefą iš televizoriaus - you know the one. atpirkti savo bilieto kainą gardžiais makaronais su dar gardesniu saldžiųjų pipirų padažu. trijų spalvų makaronai, taip - my-gosh-so-cliche (top chef 5 sezonas prasideda lygiai už savaitės!). ir dar keturių rūšių ledais. garantuoju, kad viską, kas po pristatymo liko, jie išmetė. freegans, go search around; buvo tikrai skanu.
ten dar buvo peilių. rausvų! ir nuostabių arbatos dėželių, pačių nuostabiausių. agnė dėl to pastarojo sakinio truputį mykė; bet kad apvalainos metalinės dėželės yra osom, alpėdamos nusprendėme abi.
ir savo skyriaus vedėją - taip taip, tą pačią, pas kurią tortus klijavau ir šokoladinius burbulus dariau - sutikau. dievaž, kur mano dienos bėga.
matyt dėl anksčiau minėtos prielaidos, į mus žiūrėjo nepagarbiai. that, and we do not have legs like padma's. tiesa, mes negalėjome savo kavinei bandelinei užsisakyti konvekcinių krosnių (kol kas) ar miltelių mišinio plikytam kremui (niekados), bet tai nėra pakankamas motyvas tokiam elgesiui. mes vylėmės, jog būsime paguldytos ant gultų po palmėmis, prancūzai mums darys pedikiūrą ir siūlysis padengti visas gyvenimo išlaidas, aplink lakstys dailios mergaitės dailiais-baltais-anais-graikiškais-rūbais ir maitins mus Parmiggiano-Reggiano, Pancetta ir šokoladiniais triufeliais. what we found instead was an ultra horny ice-cream man ir top-shop pjaustyklė daržovėms. ir dar kažkoks įrengimas (?) galvai pasikasyti.
viskas gerai, kas gerai baigėsi. neįsigijom krokuvinės dešros (taigi, gyvenimas vis dar pakankamai šviesus), prisigrobėme krūvas atviručių bei cukraus kubelių.
pritarsiu a. - nenumanau, kaip galima tikėtis maisto kultūrą prikelti ar, veikiau, sukurti, kai tooOOkias parodas rengi. juk potencialo yra. tai yra -- pažvelki: apie ekologiją bent tris laidas per televizorių rodo, nors mada šioji tik, hm, metelius kokius around. o maistą štai tik p. bobertas gamina, dar oliveris (kchm.kchm.) ir auksinių peilių virėjai. ir į parodas, regis, Aukščiausios Klasės Konditeriai (o gal ir kulinarai - neturėjau progos įsitikinti) nevažiuoja. musiau laiko švaistymas tai -- o gal jų tiesiog nėra čionai? ar išvažiavę į amerikes kokias, a? nes nejaugi daugiausia, ką galime pa(si)rodyti - dyyydelis šakotis su cukrinėm gėlėm? ar.. metro pločio balto šokolado laivas su jaunavedžių figūrėlėm? (i'm not makin this up, seriously)
taip, agne, mes galim geriau; mūsų tortai bus su pimpaliukais.

aplink šokinėjo rausvi zuikiai. they were on something.

grįžti buvo šalčiau nei pirmyn važiuoti. žvarbūs rudenio vakarai. palaikė mintis apie briuselio kopūstus ir karamelizuotus svogūnėlius. ir kepintus migdolus. ir sausainius "žibutė". comfort food!
žmonės tačiau vingio parke dar bėgioja.
mačiau moterį, automašiną vairuojančią bailiau nei aš.
daug rūkančių merginų prie vpu.
kad investiciniai fondai vis dar krenta.
o žmonės vis dar nemoka pereiti žalgirio/kalvarijų sankryžos.

amžina tėkmė, amžina tėkmė, tarė herakleitas ir nuplaukė pasroviui.