ketvirtadienis, vasario 19, 2009

why does kissin' you feel so good even though it ain't alowed i know we shouldn't should

dar remontuojamės, ir remontuosimės dar kurį laiką.

tačiau persikraustėme - ar, veikiau, įsikėlėme auginti bendrų vaikų ir pildyti penkmečio planų.

kepykla numeris penki, arba skanumynai, tomis ir chuck bass.

penktadienis, vasario 13, 2009

like the 80s never happened

šį rytą, leidžiantis nuo baltupių kalno, rūkas prašėsi kabinamas šaukštais.
kaip senais gerais laikais: po neišmiegotų naktų, dūzgiančia galva, besipainiojančiomis kojomis. lėtai, nors pro šalį važiuoja visi įmanomi: trisdešimt ketvirtas, kem-devintas, d. šeštas a, pen-dešimtas.

ir tada, prieš tai, po to, visada - žaisti į namus, į tobulą šeimą (tokią neskaidrią korumpuotą), išleidžiant į pasaulį tobulus vaikus, pačius gražiausius, po vaivorykštėm.



biskvitas šokolade

riebiam biskvitui
180 g miltų
203 g kiaušinių
180 g sviesto
180 g cukraus
šaukštelis vanilinio cukraus

pertepimui
307 g obuolių marmelado

glaistui
82 g šokolado

paruošiame riebų biskvitą: kiaušinius su cukrumi pašildome iki 40 oC temperatūros ir išplakame (plakame gerai - kaip paprastam biskvitui, kol tūris gerokai padidėja ir tirštėja). riebalus sumaišome su miltais ir plakame 5-10 min., kol pasidaro purūs. po truputėlį supilame išplaktą kiaušinių masę. tešlą paplakame, kol pasidaro vienalytė.
masę sudedame į riebalais išteptas ir miltais pabarstytas skardas (arba -- jas galima iškloti kepimo popieriumi. kaip kam patinka.), išlyginame plonutėliu (2 mm) sluoksniu ir kepame 220 oC temperatūroje 4-5 minutes. kol biskvitukai dar karšti, atlipiname juos nuo skardos - vėliau tai padaryti bus sunku. paliekame ataušti (palikau ant cukraus pudra pabarstytų švarių rankšluosčių).
atvėsusius lakštus marmeladu lipiname po 4-5 (pasak recepto, po 4; man išėjo 5 pusskardiniai lapai, todėl lipdžiau po penkis.). viršus aptepamas plonu marmelado sluoksniu ir apglaistomas tirpintu šokoladu. kai šokoladas pastingsta, supjaustome 4,5 x 1,5 cm pločio gabalėliais. mmm.



receptas iš I. Čereškienės Miltiniai konditerijos gaminiai

sekmadienis, vasario 08, 2009

january is endless



pirmadienį vienaragiai piktai kojomis trypė žemę, ragais smaigstė orą.
dundėjo žemė ir drebėjo oras.

vienaragių maištas, tariau sau.
aplinkui krentant miltų statinėms ir obuolių dėžėms, kepiau makaronus.

makaronai makaronai. ir atrodė man - jau ilgai atrodė, nuo pat pirmojo karto, kai užuot iš orkaitės traukusi pyragėlių po du eurus, kramčiau morenginius plokštukus, o gal ir dar anksčiau,
atrodė, kad manajame sąlygų sakinyje "kai tik - iškart" lemiamą vaidmenį jie ir vaidins, na,

kai tik išeis makaronai, iškart pasieksiu Aukščiausią Gėrį
ar
kai tik išeis makaronai, iškart pabėgsiu paskui juos
ar
kai tik išeis makaronai, iškart suprasiu daugelio kintamųjų funkcijų integravimą.

ir visos kitos bėdos.


vis dar nereikia galvoti naujų vilčių ir tikėjimų.

kai tik išeis makaronai, viskas susidėstys į savas vietas.

o kol kas palovius spardo minėtieji vienaragiai. miegoti neduoda, tačiau įsiklausius aišku: morzės abėcėle beldžia tuos 20 puslapių, kuriuos pirmadienį iš pakampių surinkusi atsispausdinau "apie makaronus" .



makaronų receptas numeris vienas

100g kiaušinių baltymų (baltymus geriau atskirti bent prieš 24 valandas ir palikti kambario temperatūroje, o tada ir sverti bei naudoti)
50g cukraus
200g cukraus pudros
110g plikytų migdolų

baltymus išplakame iki putų ir palaipsniui suberiame cukrų, gauname dailiai blizgančią masę. migdolus sumalame su cukraus pudra - turėtų išeiti smulkučiai miltai. mišinį gerai išsijojame, kad neliktų didesnių riešutų gabalėlių.
migdolų-cukraus pudros mišinį suberiame į baltymus ir išsukame (pasak recepto, turėtų pakakti 50 pasukimų. vienas dėdė mane išgąsdino, masę maišydamas labai labai intensyviai, tačiau, regis, jam išėjo geriau nei man). sausainių masė turėtų būti "kaip magma" - tekanti, bet ne per skysta. ant lėkštelės išspaustas masės kauburėlis turėtų pats išsilyginti. jei masė per tiršta, reikia dar porą sykių pamaišyti.
konditeriniu maišeliu išspaudžiame maždaug 3-4 centimetrų skersmens blynukus. paliekame valandą pastovėti, kad paviršius išdžiūtų. alternatyviai galima padžiovinti plaukų džiovintuvu :)
kepame 150 laipsnių temperatūroje apie 10 minučių. atvėsiname, nuimame nuo popieriaus (man veikė toksai štai būdas: makaronus su visu popieriumi išnešiau į balkoną, ir jiems gerai atšalus tiesiog nulupau popierių nuo dugnų). suklijuojame po du.



tatai ir yra originalus receptas, paskelbtas kepėjuose be stabdžių.

pagal pirmąjį receptą - išbandytą jau antrąsyk - išėjo labai gardūs hamburgeriai. saldūs, smagiai kramtūs ir truputį panašūs į migdolinius sausainius, kurių nemėgsta a. (tačiau mėgsta mama). todėl mėginau ir antrą.

makaronų receptas numeris du

100 g baltymų
32 g vandens
134 g cukraus
134 g cukraus pudros
134 g plikytų migdolų

migdolus sumalame su cukraus pudra.
užverdame vandenį ir cukrų. tuo metu plakame baltymus iki standžių putų. sirupui verdant, nemaišome - jei apsitaško sienelės, jas nuplauname šlapiu teptuku. kai sirupas pasiekia 114-118 oC, plakdami plona srovele supilame jį į baltymus (pilame tarp šluotelių ir dubens krašto). plakame dar 10-15 minučių, kol bezė tampa kambario temperatūros.
supilame migdolus ir cukraus pudrą, gerai išmaišome. man masė buvo gerokai per tiršta, todėl įmaišiau dar šiek tiek baltymų - neplaktų - ir keletą lašų vandens. masė turėtų būti tokia kaip ir gaminant makaronus pirmuoju būdu.
o toliau - viskas taip pat: išspaudžiame blynelius, leidžiame padžiūti ir kepame.



šitų makaronų šaltinio neberandu - slėpėsi kažkur eGullet forumuose.

šitie pernelyg išždiuvo - liko tik šarvai be jokios dvasios. tačiau (!!!) jiems ėmė dygti pėdutės. mamai pravėrus orkaitę, užplūdo didis džiaugsmo priepuolis. pasirodo, įmanoma.

tiek vienus, tiek kitus pertepiau karameliniu-šokoladiniu kremu: pašildžiau penketą šaukštų likusio karamelinio padažo ir įmaišiau trečdalį plytelės šokolado.

sekmadienis, vasario 01, 2009

cover your ears you're not gonna like what you're gonna hear

jau kelintą sykį mane išduria: štai jau jau šyla, jau jau kitą savaitę paskaitosna važiuosiu dviračiu, o vasariui ir nuolatinio nesipildysiu, ir štai kad nori - šnipštą į kairę akį, ir į dešinę, ir į tą trečią.
trūkt už vadžių, vėl iš pradžių, minus penkiolika.

ledai su karamelizuotais migdolais ir karamele

100g cukraus
100 g stambiai kapotų migdolų

100 ml pieno
3 kiaušiniai
50 g + 1 v.š. cukraus (kitą sykį nedėčiau - ledai ir taip pakankamai saldūs nuo karamelės, kuri nusiplauna, riešutus užpylus pienu)
150 g plaktos grietinėlės

pirmiausia karamelizuojame riešutus: keptuvėje cukrų (100 g) užpilame 3 šaukštais vandens ir užverdame. kai sirupas pabąla ir sutirštėja, suberiame migdolus. nuolat maišome ir kepiname, kol riešutai karamelizuojasi. david lebovitz šitą procesą nupasakoja labai aiškiai - be to, ir nuramina, kai migdolai tik apsicukruoja, o ne pasidengia žvilgančiu saldumu. keletą riešutų, jei norisi, paliekame ledams papuošti (o tiesa tokia: iki tol, kol ledai sustings, atidėtų riešutų nebeliks, ne ne). į migdolus supilame pieną, 5 minutėms paliekame ant silpnos ugnies. atvėsiname.
trynius su 50 g cukraus išplakame iki baltumo. atsargiai įmaišome pieną su migdolais.
baltymus išplakame su žiupsniu druskos ir šaukšu cukraus iki standžių blizgančių putų. į trynių masę atsargiai įmaišome baltymus, o paskiau ir išplaktą grietinėlę.
masę šaldome ledų aparate apie 40 minučių.

karamelę gaminau pagal šio padažo receptą, tik nedėjau sviesto.



receptą pasiskolinau iš iRRi style. tengi net paaiškinta, kaip ledus be Stebuklingojo Aparato pagaminti.

šeštadienis, sausio 24, 2009

and just coz' everybody's doing it does that mean that i can too?

(labas, Indre, išgąsdinusi mane prieš tą kažkurį egzaminą ,})

sako, trečias sausio pirmadienis - liūdniausia metų diena.

tomis dienomis visa, ką sakome, -- pakylėk mane.



tiramisu

biskvitiniams piršteliams
3 kiaušinių (atskirkime trynius nuo baltymų)
60 g cukraus
80 g persijotų miltų
cukraus pudros

kremui
3 trynių
3 v.š. cukraus
3 v.š. balto vyno (jei turime - desertinio)
1 a.š. vanilės ekstrakto
250 g mascarpone

sumerkimui
150 ml stiprios kavos
3 v.š. romo
1 v.š. cukraus

kakavos arba tarkuoto šokolado tiramisu apibarstyti



piršteliai
trynius plakame su šaukštu cukraus, kol jie pabąla, o tūris padidėja maždaug 3 kartus (8 - 10 minučių). atskirai išplakame baltymus su likusiu cukrumi iki vidutinio standumo putų. palengva įmaišome baltymus į trynių masę. įsijojame miltus ir lengvai lengvai išmaišome.
konditeriniu maišeliu išspaudžiame maždaug 1 cm storio ir 5-6 cm ilgio juosteles. sausainius apsijojame cukraus pudra ir leidžiame pastovėti 10 minučių. tuo metu orkaitę įkaitiname iki 180-200 laipsnių (priklauso nuo orkaitės). kepame kokias 7 minutes - kol truputį paruduoja. ištrauktus apibarstome cukraus pudra ir leidžiame atvėsti.

kremas
mascarpone išplakame, kad suminkštėtų. virš vandens vonelės plakame cukrų, trynius, vanilę ir vyną, kol masė sutirštėja (plaktuvas palieka nesusiliejančias žymes, o masės tūris gerokai padidėja). atsargiai įmaišome į mascarpone.

surinkimas
sumaišome kavą, romą ir cukrų. pirštelius trumpam - akimirkai! - merkiame į šį mišinį ir jais išklojame indo dugną. ant viršaus sutėškiame pusę kremo ir išlyginame. pakartojame darsyk su likusiais piršteliais ir kremu. viršų pabarstome kakava arba tarkuotu šokoladu.

tiramisu reikia leisti pastovėti pailsėti - bent ketvertą valandų, o daug geriau - per naktį.



receptą nusivogiau iš sauliaus virtuvės. pirštelių - irgi.

šeštadienis, sausio 17, 2009

like drinking poison, like eating glass


* * * * * * * * * *

močiutė pasakojo, kaip dvylikos metų pasivogė sesers šilkines kojines ir jautėsi Didelė Didelė ir su bachūru pašonėje. tada klausėme karlsono, kuris gyvena ant stogo, bei visocko. senelis įdėjo obuolienės su apelsinais.

paprastutis tartas su uogiene

110 g kambario temperatūros sviesto
1/3 st. cukraus
1 kiaušinis
1 trynys
truputis migdolų ekstrakto
230 g miltų
geras žiupsnis druskos
2 a.š. kepimo miltelių
uogienės-marmelado (netinka skysta, reikia tirštos tirštos - kaip mano močiutės obuolienė su apelsinais.)
cukraus (geriausiai tinka stambus - turbinaro ir pan.)

gerai išplakame sviestą su cukrumi. įmaišome trynį, kiaušinį ir ekstraktą. atskirai sumaišome miltus, kepimo miltelius ir druską. palaipsniui supilame juos į sviestą - maišyti reikia tik kol viskas susimaišys. tiesa, aš dar truputį paminkiau, kai niekas nematė.
2/3 tešlos išplojame į diską, o kitą trečdalį suvoliojame į 5 cm skersmes ritinėlį. abu įvyniojame į plėvelę ir leidžiame pailsėti šaldytuve: geriausiai būtų palikti tešlą kokioms 3 valandoms, bet sykį skubėdama tik pusvalandžiui įkišau kameron - blogai nebuvo.
įkaitiname orkaitę -- 180 laipsnių.
išėmę iš šaldytuvo, leidžiame tešlai šiek tiek atšilti ir įklojame jos diską į 22-24 cm formą; suformuojame kraštus. sukrauname uogienę. tešlos ritinėlį supjaustome skridinėliais ir išdėliojame ant viršaus. apibarstome cukrumi.
kepame 20-25 minutes.

gardus ir šiltas, ir šaltas; kitaip nei dauguma tartų, šis skanus ir kitądien.



nugvelbiau iš david lebovitz. ir šiek tiek perdariau.

pirmadienis, sausio 12, 2009

she's hearing voices

žaviausia rytais - kai ties žaliuoju tiltu visi troleibusai autobusai atveria savo duris (nepaisydami fuckfuckfuckcold minus dvidešimt), o žmonės it per lietuvių liaudies žaidimus laksto ieškodami to vienintelio, nuvešiančio į kitą miesto galą ar tiesiog -- 200 metrų toliau nei tas, iš kurio ką tik iššoko.

ne menkiau smagu, kai važiuojant įsivaizduojamu transportu į apspjautąjį egzaminą, ausyse atsitiktinis albumas klausia - 'are you hoping for a miracle?'. ne, mielasis, not anymore.

jie įvykdavo tik atsitiktinai.



besan laddu

350 g sviesto
400 g avinžirnių miltų
2 v.š. tarkuoto kokoso
4 v.š. pjaustytų graikiškų (ar kokių kitokių; skaniau kepinti - lazdyno, anakardžių, migdolų)
1/2 a.š. šviežiai maltų kardamono sėklų arba 1 a.š. malto cinamono
250 g cukraus pudros

keptuvėje ant silpnos ugnies ištirpiname sviestą. maišydami supilame žirnių miltus. maždaug po 15-20 minučių jie turėtų pakankamai apkepti: patamsėti, imti skleisti riešutų kvapą ir prarasti žirnišką skonį. be to, masė pasidaro blizgi ir vientisesnė, atrodo it skystėjanti. kai miltai pakankamai apkepa, supilame prieskonius ir riešutus, pakepiname dar porą minučių. nukeliame nuo ugnies ir supilame cukraus pudrą. labai gerai išmaišome ir paliekame pravėsti.
kai mišinys atvėsta (sakoma, tiek, kad galima būtų kočioti rankomis; aš palaikau dar ilgiau, kad masė pakietėtų ir išlaikytų formą), suvoliojame norimo dydžio rutuliukus. o jeigu tiesiog tingisi - masę paskleidžiame ant skardos ir supjaustome kvadratėliais arba rombais.



Priskanavusi jų per atvirdangį, susiradau Harė Krišna vegtariniuose valgiuose
.

penktadienis, sausio 09, 2009

žirmūnai. antra nakties. primąstant profilius.



close your mind, close your mind, kartojo pernai mon., o šįmet stoviu prie lentos ir nieko nerašau of the top of my head, nes diktuoja man ne vidinis balsas ar a beautiful mind, o mielasis ponaitis k. (beje, jakobianas pavadintas pagal karlą gustavą jakobą jakobį. kone jonas jonaitis.)

prisimindama mokyklinį chemijos kursą, geriu imbiero sirupą su citrina. aš tiek k. mergaitė, kad net skauda.

tik kitąsyk jo paklausiu, kodėl gi negerai jonažoles gerti. ir kai jis pasakys, kad reikia priežastis šalinti, o ne pasekmes, aš vidutiniškai ironiškai purkštelsiu.



kristalizuotas imbieras

0,5 kg imbiero
0,8 kg cukraus (ir dar daugiau, jei imbierą norėsime apvolioti cukruj)
1 l vandens
žiupsnis druskos

imbierą nulupame (patogiausia tai daryti kokiu aštresnę briauną turinčiu šaukštu) ir supjaustome plonomis riekelėmis. užpilame vandeniu ir verdame dvidešimtį minučių.* supilame cukrų bei druską ir verdame, kol sirupas pasieks 106C (225F) temperatūrą. (verdant be termometro: pirma, tai užtruks, na, 20-40 minučių, tikrai ne penketą ,} antra, imbiero gabalėliai taps skaidrūs; trečia, sirupas blizgės ir bus tirštokas - kaip skystas medus).

jei imbiero gabalėlius norime laikyti sirupe, paliekame juos atvėsti pernakt.
jei norime juos apvolioti cukruje, gerai nuvarviname sirupą, kol šis dar šiltas (taip paprasčiau), o pravėsusį imbierą apvoliojame cukruje ir leidžiame apdžiūti pernakt. tada nusijojame cukraus perteklių.

kas dar smagiau - gaminant lieka apsčiai sirupo, kuris tokiomis niūriomis žiemomis, sumaišytas su citrina ir karštu vandeniu, gelbėja nuo šlapių kojų ir prasegtų paltų sukeltų ligų. be to, jo gardu užsivarvinti ant blynų ar įmaišyti į kakavą. likęs nusijotas cukrus irgi kiek įsigeria imbiero kvapo, todėl tinka visur, kur norisi truputėlio 'kažko kažko' - į tą pačią kakavą ar sausainius.

* - david lebovitz siūlo vandenį, kuriame apverdame imbierą, nupilti. aš tačiau taip dariau tik pirmąsyk, kad imbieras - o ir jo sirupas - išlaikytų kuo daugiau imbieriškojo gėrio. jei aštresnis prieskonis nepatinka, apvirus imbierą reikėtų gabalėlius užpilti švariu vandeniu ir tik tada berti cukrų bei druską.





radau pas Davidą Lebovitzą - dėdę, kuris kepa sausainius, daro ledus, turi KitchenAidą, mažą virtuvę, vaikiną ir langą, per kurį matyti Eifelio bokštas - taip, būtent, yra tobulas vyras ,}*

lucid assembly

- o,- tarė rūta. - o aš tik vieną kartą jo valgiau. taip taip, toks skystokas, na, kaip manų košė buvo.

savaitė po crème brûlée (Olternatyvus laiko skaičiavimo metodas) man pasidarė lengviau -- na, kad ne - pro šikšnelę.

nes prabėgus mėnesiui, be stabdžių gaminome būtent tą, kurio pavadinimą tariant visa prancūzų grupė leiptų juokais, nes R dviejuose žodžiuose iš eilės - didesnis išbandymas nei kepimas vandens vonelėje.

o kepimas anas man buvo labai stresovas, nes prabėgus toms 45 minutėms kremas atrodė skystutėlis, ir valandai prabėgus taip pat, o po pusantros valandos spjoviau jam į veidą (perkeltine prasme) ir liepiau dingti iš orkaitės bei vėsintis balkone.

po pusdienio jis buvo padorus. tiek padorus, kad užbarstytas ant viršaus cukrus nenuskęstų, ir galima būtų pasišvaistyti degikliu. (na taip, taip, kalėdom gavau virtuvinį liepsnosvaidį, ir tėtis ėmė karamelizuoti net cukrumi apibarstytus sausainius.)

išbandžiau du variantus - tiesiog vanilinį ir cinamoninį - šventės, žinotės. iš tiesų smalsu būtų padaryti jį su kitokiom ištraukom - tiesiog karštom grietinėlėn įmesti prieskonių, ir leisti skysčiui "pritraukti". tik tiesą sakant, man gardesnis buvo tas paprastas. švelniai švelniai nuslystanti vanilė ir traški karamelinė pluta - ir nė nepasijaučia, kaip dingsta du rantuoti indeliai. kažkur.

* * * *

tik viena bėda su tais Labai Labai desertais, kuriuos sapnuoji naktimis ir net vartoji it kokius Eterio simbolius, nors skonio nė nežinai -- iš jų tikiesi daugiau nei jie tau suteikia. nesu tikra, kaip/ar man patinka šaltas šaukšteliu kabinamas kremas (nors sutinku su tėčiu, jog viską, kas karamelizuota, daug smagiau valgyti). ir ypač - žiemomis, kada pirščiukų, iš laukų parėjus, nė nejusti.


crème brûlée



1 1/4 st. riebios grietinėlės
1/2 st. riebaus pieno
3 dideli tryniai
1/3 st. cukraus
1/4-1/2 a.š. maltos vanilės; arba 2 a.š. vanilės ekstrakto; arba 1 vanilės lazdelė su išskobtomis sėklomis ir supjaustyta gabalėlias
* cinamoniniam crème brûlée dar reikėtų 2 cinamono lazdelių

cukraus ar cukraus pudros plutelei


orkaitę įkaitiname iki 120 laipsnių.
užverdame grietinėlę ir pieną. jei naudojame vanilės lazdelę ar kitus prieskonius, sumetame juos į skystį ir paliekame pusvalandžiui - valandai, kad grietinėlė prisigertų skonio.
atskirame inde gerai ištriname trynius, cukrų ir, jei naudojame, vnilės ekstraktą. po truputėlį supilame kokį ketvirtį karšto skysčio (jei atvėso - vėl pakaitiname) į kiaušinius, kad kiaušiniai nesuvirtų. supilame likusį skystį (jei naudojame nesmulkintus prieskonius - nukošiame arba išgriebiame), ir perpilame į indelius.*
paruoštus indelius (receptas sako, jog skanumyno turėtų pakakti 6 žmonėms; man išėjo 4 ramekinai) sudedame į didesnį indą (naudojau kvadratinę kepimo formą) ir pašauname orkaitėn; užviriname vandens ir į vonelę (t.y., į didesnį indą) įpilame jo tiek, kad ramekinus semtų ligi pusės.
verdame 45-60 minučių - kiek pakratyto kremo centras turėtų tik truputį drebėti it žėlė.** atvėsiname, o paskiau paliekame šaltai bent 3 valandoms - geriau pernakt. prieš patiekdami apibarstome kremą cukrumi ar cukraus pudrą ir atsargiai, nepadegdami namų, apdeginame jį liepnosvaidžiu/litavimo lempa, kol cukrus įgauna spalvos ir ima burbuliuoti. valgome iškart, mat plutelė turi būti šilta, o kremas - šaltas.

* - aš padarytą kremą dar kiek pavirinau, kad sutirštėtų, mat man regėjosi labai skystas.
** - kepiaus gerokai ilgiau - kokią valandą su puse, ir man vis tiek atrodė skystoka. tačiau atvėsęs kremas, aišku, gerokai sutvirtėjo.

ką kitąsyk daryčiau kitaip? padidinčiau trynių skaičių, kad kremas būtų tirštesnis-tvirtesnis, mat dabar, žr. pirmą pranešimo sakinį, savaitę mąsčiau, kad 'gal kažkas ne taip'.



idėją iššūkiui metė Monkey Dinner. aš saviškį receptą adaptavau iš pačios pačiausios Dorie Greenspan. Baking: From My Home To Yours.