penktadienis, sausio 09, 2009

lucid assembly

- o,- tarė rūta. - o aš tik vieną kartą jo valgiau. taip taip, toks skystokas, na, kaip manų košė buvo.

savaitė po crème brûlée (Olternatyvus laiko skaičiavimo metodas) man pasidarė lengviau -- na, kad ne - pro šikšnelę.

nes prabėgus mėnesiui, be stabdžių gaminome būtent tą, kurio pavadinimą tariant visa prancūzų grupė leiptų juokais, nes R dviejuose žodžiuose iš eilės - didesnis išbandymas nei kepimas vandens vonelėje.

o kepimas anas man buvo labai stresovas, nes prabėgus toms 45 minutėms kremas atrodė skystutėlis, ir valandai prabėgus taip pat, o po pusantros valandos spjoviau jam į veidą (perkeltine prasme) ir liepiau dingti iš orkaitės bei vėsintis balkone.

po pusdienio jis buvo padorus. tiek padorus, kad užbarstytas ant viršaus cukrus nenuskęstų, ir galima būtų pasišvaistyti degikliu. (na taip, taip, kalėdom gavau virtuvinį liepsnosvaidį, ir tėtis ėmė karamelizuoti net cukrumi apibarstytus sausainius.)

išbandžiau du variantus - tiesiog vanilinį ir cinamoninį - šventės, žinotės. iš tiesų smalsu būtų padaryti jį su kitokiom ištraukom - tiesiog karštom grietinėlėn įmesti prieskonių, ir leisti skysčiui "pritraukti". tik tiesą sakant, man gardesnis buvo tas paprastas. švelniai švelniai nuslystanti vanilė ir traški karamelinė pluta - ir nė nepasijaučia, kaip dingsta du rantuoti indeliai. kažkur.

* * * *

tik viena bėda su tais Labai Labai desertais, kuriuos sapnuoji naktimis ir net vartoji it kokius Eterio simbolius, nors skonio nė nežinai -- iš jų tikiesi daugiau nei jie tau suteikia. nesu tikra, kaip/ar man patinka šaltas šaukšteliu kabinamas kremas (nors sutinku su tėčiu, jog viską, kas karamelizuota, daug smagiau valgyti). ir ypač - žiemomis, kada pirščiukų, iš laukų parėjus, nė nejusti.


crème brûlée



1 1/4 st. riebios grietinėlės
1/2 st. riebaus pieno
3 dideli tryniai
1/3 st. cukraus
1/4-1/2 a.š. maltos vanilės; arba 2 a.š. vanilės ekstrakto; arba 1 vanilės lazdelė su išskobtomis sėklomis ir supjaustyta gabalėlias
* cinamoniniam crème brûlée dar reikėtų 2 cinamono lazdelių

cukraus ar cukraus pudros plutelei


orkaitę įkaitiname iki 120 laipsnių.
užverdame grietinėlę ir pieną. jei naudojame vanilės lazdelę ar kitus prieskonius, sumetame juos į skystį ir paliekame pusvalandžiui - valandai, kad grietinėlė prisigertų skonio.
atskirame inde gerai ištriname trynius, cukrų ir, jei naudojame, vnilės ekstraktą. po truputėlį supilame kokį ketvirtį karšto skysčio (jei atvėso - vėl pakaitiname) į kiaušinius, kad kiaušiniai nesuvirtų. supilame likusį skystį (jei naudojame nesmulkintus prieskonius - nukošiame arba išgriebiame), ir perpilame į indelius.*
paruoštus indelius (receptas sako, jog skanumyno turėtų pakakti 6 žmonėms; man išėjo 4 ramekinai) sudedame į didesnį indą (naudojau kvadratinę kepimo formą) ir pašauname orkaitėn; užviriname vandens ir į vonelę (t.y., į didesnį indą) įpilame jo tiek, kad ramekinus semtų ligi pusės.
verdame 45-60 minučių - kiek pakratyto kremo centras turėtų tik truputį drebėti it žėlė.** atvėsiname, o paskiau paliekame šaltai bent 3 valandoms - geriau pernakt. prieš patiekdami apibarstome kremą cukrumi ar cukraus pudrą ir atsargiai, nepadegdami namų, apdeginame jį liepnosvaidžiu/litavimo lempa, kol cukrus įgauna spalvos ir ima burbuliuoti. valgome iškart, mat plutelė turi būti šilta, o kremas - šaltas.

* - aš padarytą kremą dar kiek pavirinau, kad sutirštėtų, mat man regėjosi labai skystas.
** - kepiaus gerokai ilgiau - kokią valandą su puse, ir man vis tiek atrodė skystoka. tačiau atvėsęs kremas, aišku, gerokai sutvirtėjo.

ką kitąsyk daryčiau kitaip? padidinčiau trynių skaičių, kad kremas būtų tirštesnis-tvirtesnis, mat dabar, žr. pirmą pranešimo sakinį, savaitę mąsčiau, kad 'gal kažkas ne taip'.



idėją iššūkiui metė Monkey Dinner. aš saviškį receptą adaptavau iš pačios pačiausios Dorie Greenspan. Baking: From My Home To Yours.

8 komentarai:

Forelle rašė...

Labai gražiai atrodo. Aš panašų receptą buvau radus, bet nedrįsau gaminti dėl pieno, nes man atrodė, kad per jį nesutirštės.

Monkey rašė...

Pralinksminai :) Jau buvau girdėjus, kad karamelizuotojas pats reikalingiausias daiktas virtuvėje yra vyrams :) Gi tiek panaudojimo galimybių, pvz., galima greitai nulupti pomidoro odelę. Lyg neužtektų įmesti jų į karštą vandenį :D

rusvaplaukė rašė...

Forelle, galvoju, gal ir dėl to pieno manasis kremas buvo skystesnis nei tikėjausi. bet minėtąja knyga kažkodėl pasitikiu iki negalėjimo, tai ir išmėginau.

Monkey, taip taip, tik duok su ugnim pažaist. maniškis, tiesa, apie tokius praktišesnius panaudojimus kaip pomidorų lupimas negalvojo, bet jau kažką murmėjo apie mėsos paskrudinimą - "kaip ant laužo gi būtų".

rūtuliukas rašė...

šaunumėlis :) džiaugiuos, kad taviškis kremas nusisekė.
Smagu, kad kalėdų senelis buvo dosnus :P

rūtuliukas rašė...

aj beje.. net nukratė, perskaičius pavadinimą. Kad jį kur, tą nuliukų ir vienetukų pasaulį.

rusvaplaukė rašė...

Rūt, dėl pavadinimo - perskaičiau taviškį komentarą ir pasikasiau galvą. tada 'dašilo'. mat rašydama jį jokių minčių apie dėdę assemb. neturėjau.
tikrai, matyt, kad jį kur, nors prie grynųjų nuliukų vienetukų mums, tik šiek tiek informatikos ragaujantiems, neprisiliest.

Elžbieta rašė...

Kremas tai kremas, bet lenkiu galvą prieš aprašymą :) Su tokiu malonumu perskaičiu! O kad kremas buvo skanus - neabejuoju :)

rusvaplaukė rašė...

dėkui, Elžbieta :)