žaviausia rytais - kai ties žaliuoju tiltu visi troleibusai autobusai atveria savo duris (nepaisydami fuckfuckfuckcold minus dvidešimt), o žmonės it per lietuvių liaudies žaidimus laksto ieškodami to vienintelio, nuvešiančio į kitą miesto galą ar tiesiog -- 200 metrų toliau nei tas, iš kurio ką tik iššoko.
ne menkiau smagu, kai važiuojant įsivaizduojamu transportu į apspjautąjį egzaminą, ausyse atsitiktinis albumas klausia - 'are you hoping for a miracle?'. ne, mielasis, not anymore.
jie įvykdavo tik atsitiktinai.
besan laddu
350 g sviesto
400 g avinžirnių miltų
2 v.š. tarkuoto kokoso
4 v.š. pjaustytų graikiškų (ar kokių kitokių; skaniau kepinti - lazdyno, anakardžių, migdolų)
1/2 a.š. šviežiai maltų kardamono sėklų arba 1 a.š. malto cinamono
250 g cukraus pudros
keptuvėje ant silpnos ugnies ištirpiname sviestą. maišydami supilame žirnių miltus. maždaug po 15-20 minučių jie turėtų pakankamai apkepti: patamsėti, imti skleisti riešutų kvapą ir prarasti žirnišką skonį. be to, masė pasidaro blizgi ir vientisesnė, atrodo it skystėjanti. kai miltai pakankamai apkepa, supilame prieskonius ir riešutus, pakepiname dar porą minučių. nukeliame nuo ugnies ir supilame cukraus pudrą. labai gerai išmaišome ir paliekame pravėsti.
kai mišinys atvėsta (sakoma, tiek, kad galima būtų kočioti rankomis; aš palaikau dar ilgiau, kad masė pakietėtų ir išlaikytų formą), suvoliojame norimo dydžio rutuliukus. o jeigu tiesiog tingisi - masę paskleidžiame ant skardos ir supjaustome kvadratėliais arba rombais.
Priskanavusi jų per atvirdangį, susiradau Harė Krišna vegtariniuose valgiuose.
pirmadienis, sausio 12, 2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
12 komentarų:
Aš dar kokoso drožlėse arba smulkintuose kepintuose riešutuose apvolioju ir nieks neatspėja iš ko jie pagaminti :)
maniškiai irgi neatspėja. "ko ko? žirnių?!" - ir toliau lapnoja pasimėgaudami. per porą vakarų tooookios krūvos ir nebelieka.
Kokie šitie skanūs. Tik saldūs labai :) Aš saldžiai daug nemėgstu, bet šitie nu tooookie skanūs.
reiktų kada ryte atvykti prie žaliojo tilto pažiūrėt tų liaudies šokių. darbas nėr baisiai toli :D
tai kaip tas egzas? :)
aha, tikrai labai saldūs. bet, kaip pastebėjau, indiškos kilmės saldumynai labai saldūs :)
egzas. liūdnai, sakyčiau, bet svarbu, kad praėjo.
tai žiūriu tikra "sweet teeth" :)
Man egzas 6dienį ir dar koks šlykštus
Egle, tikrai taip. ir visa šeimyna tokia, tai bent jau vieniša su savo saldžiadantizmu nesijaučiu :}
egzaminai turi vienintelę gerą savybę - jie praeina.
o.. ką tu studijuoji?
oooo, čia tai geras :o labai jau gardžiai atrodo. Visai noooorėčiau.
Tai papasakok, kur tų "žirnių" rasti? :))
aš pirkau sveikuose produktuose. jie daug parduotuvių turi, bet ne visose visko yra; man tad labiausiai patinka jakšto g. 6 (atrodo), pusrūsy.
vadinasi - nuto žirnių miltai. gali internetiniame puslapyje morališkai pasiruošti, kaip jie atrodo.
Mmmm, absoliutus gėris! Aš jų pirmą kartą paragavau Baltuose Drambliuose ir NIEKAIP negalėjau nuspėti iš ko jie. Tik paskui pagooglinėjusi išsiaiškinau... ;-) O iš indiškų desrtų esu dariusi anakardžių burfi, bet šnipštas gavosi, tad nepublikavau ir pusę išmečiau. :-P Indiški saldumynai tikrai baisiai saldūs, tad aš mieliau linkstu prie jų aštrybių...
man labiausiai patinka indiškos padažybės :} dal makhani arba kofta tam rausvam pomidorų-anakardžių padaže.arba matar paneer. neįtikėtinai gardu.
sykį dariau burfi; bet taip norėjau paragaut, kad visą nesukietėjusį ir sukrimtau ,D esu ir kitų mėginusi, bet šitie - patys pačiausi.
Kaip dantukai gražiai atsispaudė :) Matyt labai skanu :)
Elžbieta, tikrai taip :)
Rašyti komentarą